Na, tai kas Tau yra laimė? Kada Tu esi laimingiausias? Ką sako neuromokslas apie laimę?
Laimė man – pasirinkimas. Daugelis žmonių mano, kad arba gimė laimingais, arba ne. Aš tikiu, kad laimė yra pasirinkimas – kad mes galime sugebėti susikurti tikrą ir ilgailaikę laimę savo sąmoningais veiksmais. Negaliu išskirti laimės, kaip pagrindo gyvenime, ar pagrindinio tikslo, tačiau laimė – gyvenimo sudedamoji dalis.
Man laimė tai sveikata ir daug gero miego, šokis, laikas su artimaisiais, laikas su savimi. Man laimė yra tai, kad galiu pajausti visas emocijas, ir kai nepriimu savęs per rimtai. Labiausiai pasijuntu laiminga ir rami būdama gamtoje, kai galvoju, kad galiu prisidėti prie to, kas aukščiau už mane, ir būti kažko dalimi, kuris yra didesnis už mano individualų egzistavimą.
Pasak dvasinių filosofų, laimė iš tikrųjų yra mūsų prigimtinė teisė. Tikroji laimė yra mūsų viduje, jei galime jausti laimę savyje, nesiremdami į nieką išorėje, tuomet mes esame tikrai laimingi. Ir tos laimės nepakeis pasikeitusios išorinės situacijos.
Laimė naudojama psichinių ar emocinių būsenų, įskaitant teigiamas ar malonias emocijas, pradedant nuo pasitenkinimo ir intensyvaus džiaugsmo, kontekste. Ji taip pat naudojama pasitenkinimo gyvenimu, subjektyvios savijautos, klestėjimo ir gerovės kontekste.
Ar yra mokslinis pagrindas suprasti, kas mus daro laimingus?
Richardas J. Davidsonas ir Brianna S. Schuyleris straipsnyje „Laimės neuromokslas“ pabrėžia keturias laimės ir gerovės sudedamąsias dalis arba elementus.
Laimė ir gerovė yra aukštesni, kai žmonės geriau palaiko teigiamas emocijas; greičiau atsigauna greičiau po neigiamos patirties; užsiima empatiškais ir altruistiniais veiksmais; ir išreikškia aukštą sąmoningumo lygį.
Jie apžvelgė, kiek laiko žmonės išlaikė teigiamas emocijas, nes tyrimai, stebintys smegenų funkcijas naudojant fMRI, rodo, kad tai, kiek ilgai trunka teigiamas atsakymas, rodo bendrą gerovės ir laimės lygį. Laimingi ir atsparūs žmonės, žinoma, patiria liūdesį, tačiau greičiau pasveikia. Kitas pastebėjimas buvo tas, kad viena stipriausių gerovės prognozių yra mūsų socialinių santykių kokybė. Pridėkite tai, kad geros socialinės jungtys yra susijusios su geresne sveikata ir ilgesne gyvenimo trukme. Tad galime teigti, kad socialiniai santykiai yra raktas į laimingą gyvenimą. Neuromokslas taip pat pabrėžia empatijos svarbą – dalijimosi jausmais ir užuojauta. Sąmoningumas yra paskutinis teigiamas gerovės rodiklis.
„…turima duomenų, kurie rodo, kad kai kurie iš šių sąmoningumo meditacijų treniruočių režimų, net ir kurios trumpesnės nei dvi savaitės, gali sukelti išmatuojamus smegenų pokyčius. Šie atradimai pabrėžia požiūrį, kad laime ir gerove geriausiai laikomi įgūdžiai, kuriuos galima patobulinti treniruojantis.“
Mes iš tikrųjų galime padidinti savo laimę, išmokdami ją efektyviai auginti ir sustiprinti. Tai galiausiai reiškia, kad laimė yra įgūdis, kurį galime ištreniruoti.
Medicinos sluoksniuose laimės patirtis gali būti priskiriama tam, kad jūsų smegenyse yra pakankamai serotonino. Kai serotonino kiekis jūsų smegenyse yra per žemas, galima tikėtis, kad sumažės ir tam tikra subjektyvi gerovė, kurią paprastai apibūdina žodis „laimė“. Daugelis įprastų vaistų nuo depresijos veikia arba padidindami serotonino kiekį jūsų smegenyse, arba padidindami smegenų jautrumą serotoninui. Tačiau jei jūsų smegenyse yra per daug serotonino, tai gali sukelti liūdesio ir nelaimės jausmą. Todėl ieškant prieglobsčio vien dėl „cheminės laimės“, ilgalaikėje perspektyvoje tai gali būti gana sudėtingas pusiausvyros veiksmas.
Laimė yra fizinė smegenų būsena. Kai esame laimingi, mūsų smegenys gamina neurochemikalus, dėl kurių mes norime valgyti, mylėtis ar galbūt dainuoti. Endorfinai yra garsiosios kūno laimingos tabletės, atsakingos už kovą su tokiais jausmais kaip stresas ir skausmas, blokuodamos šias sritis mūsų smegenyse. Jie greitai plinta visame kūne, sumažindami širdies ritmą ir kraujospūdį, todėl jaučiamės atsipalaidavę.
Kiti mokslininkai daro teoriją, kad žmonės iš tikrųjų tapo nepatenkinti, ir tai rodo, kad nepatenkinti ankstyvieji žmonės buvo linkę šiek tiek sunkiau išbandyti gyvenimo būtinybes ir patogumus. Galbūt šis nepasitenkinimo bruožas paskatino juos medžioti šiek tiek geriau, atsisakyti daugiau maisto ar rasti būdą išlaikyti šilumą – tai praktikos, kurios padidino ilgesnio gyvenimo tikimybę. Ilgesniam gyvenimui atsirado daugiau galimybių perduoti savo „nepasitenkinimo geną“ ateinančioms kartoms – ir štai esame mes.
Mūsų dabartinio nepasitenkinimo jausmą gali lemti genetiniai DNR modeliai: mūsų proproproprosenelis kuris nebuvo patenkintas vien tik uogų valgymu, ir jį įkvėpė jo nepasitenkinimas lankyti medžioklės kursus arba išsiaiškinti, kaip drėkinti laukus ar pasodinti įvairesnius maisto šaltinius.
Mūsų laimės patirtis paprastai priklauso nuo to, kaip mes interpretuojame dalykus. Iš esmės, jei manome, kad esame nelaimingi, esame nelaimingi, ir jei galvojame, kad esame laimingi, esame laimingi. Jei patiriame tam tikrų nepasitenkinimų ir aiškiname juos reikšdami, kad turime būti nelaimingi, tuomet esame nelaimingi. Daugelis ieškančiųjų pradeda dvasines paieškas, nes patyrė tam tikrą nepasitenkinimą savo gyvenimu ir nori jaustis labiau patenkinti, pozityvūs, sveiki ir laimingi. Todėl, užuot aiškinę nepasitenkinimo jausmą kaip neišvengiamo nelaimingumo ženklą, galime pasirinkti į jį žiūrėti teigiamai – galbūt kaip ženklą, kad augame ir esame linkę sukurti išorinį pasaulį, kuris geriau atspindi ir maitina mūsų besivystančią sielą.
Perėjimas į dvasinę laimę yra tarsi savęs tobulinimas, nes galbūt galite atnaujinti kokią nors savo kompiuterio programinę įrangą. Įdėjome naują diską, o diegimo programa eina per diskus ir aplankus, kad juos išvalytų ir paruoštų mūsų sistemą visai naujai programai ir patirčiai – šiuo atveju dvasinės laimės patirčiai. Išėmę daugiau nebereikalingą, diegimo programa įdiegia reikiamus pakeitimus ir atnaujinimus.
Jei užrakinome pykčio, apmaudo, baimės ir nelaimės aplankus, atsisakydami išaugti iš dabartinės būsenos, tada diegimo diskas negalės tinkamai atnaujinti kompiuterinės ar dvasinės laimės programos. Todėl tiek savo kompiuteryje, tiek gyvenime, mes turime paleisti seną, kad įneštumėme naują.
Įdiegus, ir paleidus programą, ji atrodo visiškai nauja – su naujomis piktogramomis ir naujomis galimybėmis tyrinėti. Viskas tampa paveikta – mūsų mintys, veiksmai, aiškinimai ir gyvenimo aplinkybės. Tai augimas į geresnį, laimingesnį save.
Dvasinė laimė nėra tik tam tikras žvilgsnio ar veikimo būdas. Ne visada galite iš karto pasakyti, kas yra dvasiškai laimingas, ar ne tik dėl savo išvaizdos. Dvasinė laimė nereiškia, kadturime visą laiką vaikščioti šypsodamiesi ir šokinėdami, nors vistik nėra nieko blogo, jei taip darytumėme.
Jeigu jautiesi nelaimingas, turėk omenyje, kad mankšta, fiziniai pratimai daro įtaką dviem pagrindiniams laimės chemikalams – endorfinams ir kortizoliui. Kortizolis yra hormonas, gaminamas žmonėms jaučiant stresą. Mankšta sudegina ir padidina endorfinų, hormono, kuris, kaip teigiama, sukelia daugiau euforijos jausmą nei opiatų, išsiskyrimą. Tad pajudėti – gera mintis, jeigu norime būti laimingesni!
Nesvarbu kiek mokslinių straipsnių beskaitytum apie laimės chemiją, laimės hormonus – visų pirmiausia, manau, kad dėkingumas, einantis kartu su sąmoningumu, yra pagrindinis dalykas, norint pasiekti laimės būseną. Tačiau mes turime nepamiršti, kad mes turime daugiasluoksnį kūną, ir jame vyksta daug biologinių ir cheminių reiškinių, kurių mes turime mokytis iš naujo, jeigu norime suprasti savo emocijas, jausmus ir fizinius potyrius. Tik sąmoningais veiksmais mes galime užaugti savo laimėje, kurią atrasime savy tik per judesį. Nors laimė – pasirinkimas, turime priimti, kad daugelis jungčių mūsų kūne gali įvykti nesąmoningai, ir mums daro įtaką daugelis išorinių veiksmų – aplinka, darbas, maistas, muzika. Na, o pagrindas – vidinis dialogas. Tad pirmas žingsnis suvokti, kad yra kompiuteris – mūsų smegenys, mūsų mintys, vėliau suvokti, kokios programos jame įdiegtos…
Tau nereikia laimės diplomo ar laimės medalio, kad galėtum būti laimingas. Nereikia ir visada šypsotis kaip kiborgui, gali pasirinkti būti laimingas bet kokiame vaidmenyje – augančiame, srovenančiame, būdamas kad ir koks esi, kad ir kur bebūtum.
Mėgaukis kelione,
Žydrūnė ~
BE RAŠTIŠKO LEIDIMO DRAUDŽIAMA NAUDOTI MANO BET KOKIUS TEKSTUS IR NUOTRAUKAS