Sapnų analizavimas. Mano sapnas

Kai žmonės galvoja apie savo sapnų analizavimą, jie paprastai galvoja apie raganą su krištolo rutuliu, su sapnų žodynais ar gulėjimą ant sofos, – o į Freudą panašus psichologas jiems tiksliai pasako, ką reiškia jų sapnai.

Tačiau sapnų analizavimas nėra nė vienas iš šių dalykų. Ir tai iš tikrųjų yra vertingas būdas geriau suprasti save.

Patarimai kaip analizuoti sapnus:

⪢ Atsikėlę užsirašykite sapnus. Aš rašau sapnų dienoraštį. Tai yra pirmasis ir svarbiausias žingsnis analizuojant savo sapnus! Rašydami, net kelis sakinius apie sapną, mes tiesiogine prasme iškeliame pasąmonės turinį.

Pasistenkite prisiminti ir indentifikuoti kaip jautėtės sapne. Ar buvote linksmas? Piktas? Prislėgtas? Mes visuomet esame kviečiami mūsų nesąmoningo aš įsijausti į savo idėjas, mintis ir veiksmus, kad galėtume giliau suvokti, kas mes esame ir kur einame savo gyvenime.

Patyrinėkite savo pojūčius sapne – ką užuodėte, ar lietėte, matėte, galbūt net kažką valgėte – koks skonis.

⪢ Nustatykite pasikartojančias mintis sapnuose ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui: „Kaip man išeiti iš čia“. „Aš nesuprantu“. Arba „Aš nesiruošiu to padaryti“. Tada paklauskite savęs, ar dieną jums kilo tokių minčių. Jei taip, kokiose situacijose kilo šios mintys?

Apsvarstykite visus sapno elementus, kokios spalvos, kokie vyravo simboliai – čia yra simbolių, kurie yra mūsų kolektyvinėje pasąmonėje ir gali turėti bendras reikšmes.

Pažvelkite į gilesnę gyvūno reikšmę jeigu sapnavote gyvūną – aš žiūriu dvasinio vedlio reikšmes.

Paklauskite, ką sapnas nori jums pasakyti. Betyrinėjant svarbu pajausti, ką sapnas nori pasakyti, o ne išmąstyti. Atsiminkite – jūs esate ekspertas savo sapnų. Pasitikėkite savo vidiniu pasąmonės vedimu.

Jūs galite daug išmokti iš pačių paprasčiausių sapnų. Galbūt galvojate, kad jūsų sapnai nėra žavūs, kad juos tyrinėti. Tačiau net sapnas apie bandeles gali nešti žinutę. Analizavimo procese jūs galite nerasti to „vieno atsakymo“ ar „vienos reikšmės“, o galite turėti daug idėjų ir klausimų, kuriuos galėsite toliau nagrinėti.

DSC_6996
Papasakosiu labai stiprų sapną kurį sapnavau prieš beveik metus. Jį vis dar atsimenu, tai buvo labai ryškus, gražus, su daug simbolių ir potyrių sapnas.

Sapnanau nuostabų saulėlydį, atrodo tokio net nesu mačius realybėje, tik sapnuose. Dangus ryškiai rožiniai raudonas su oranžiniais dryžiais. Aš stoviu, ir geriu tą visą vaizdą į save. Matau daug medžių ir ryškiai rožinėmis smulkiomis gėlėmis, jos žiba, žaižaruoja, pulsuoja. Jaučiu, kad sapnuoju, jaučiu šiltą vėją, kuris man kutena skruostus, užuodžiu gėlių kvapą, kuris vinguriuodamas per šnerves kutena man Širdį savo minkšta vibracija. Matau tolumoje vaikščiojančias kelias raganas, su tomis juokingomis smailėjančiomis kepurėmis, ir juodomis suknelėmis iki Žemės. Aš prieinu arčiau ir pamatau samanų pievą, paliečiu koja ir ji pusiau susmenga. Matau pentagramą samonose, o virš jos vielos susiraizgiusios, irgi pentagramos formos, ir kai dedu koją į vidų tos vielos pranyksta ir samanos pradeda šildyt man koją, jaučiu elektros impulsus, ir matau, kaip samanos toje vietoje pradeda keisti spalvą, toje vietoje ryškėja rožinė spalva. Aš padarau taip kelis kartus, jaučiu virpulį kūne, ir vaikišką smalsumą.

Nors sapnuoju tokius ryškius sapnus jau nuo 2007 m., mane vistiek jie nustebina savo simbolių, spalvų ir potyrių palete. Suprantu, kad tas saulėlydis tai kažko užsibaigimas, tai pabaiga. Saulė leidžiasi, parodydama, kad pasibaigė diena, bet tuo pačiu metu neša žinutę, kad artėja nauja pradžia. Ir koją dedu į samanas tai dešinę – tai vyriškoji energija, tai veiksmai. Tai nuo dešinės kojos prasidėjo tos gyvatės, gyvybinės energijos, kundalini dar vadinamos, kelionė į mane, per mane, prieš beveik 4 metus. Ta energija kilo ir atvėrė visas čakras ir sprogo akinama šviesa, besąlygine Meile vadinama, arba nušvitimu. Raganos sapne savo buvimu nurodo, kad turėčiau labiau pažinti tą raganą savy. Ir kad atėjo laikas susidurti su savo baimėmis ir nubrėžti griežtesnes ribas.

Sapnai atneša man įkvėpimą, naujas perspektyvas, pakylėja, pabaksnoja į tai, su kuo reikia dirbti labiau, kokias energijas integruoti.

Leisk sau panerti į sapnų analizavimą – taip ne tik pažinsi save labiau, bet ir galėsi pasisemti idėjų, bei atrasti savo tolimesnį kelią, jeigu tik klausysi vidinio vedimo. Pasirink šiandien sustoti, įsiklausyk į save, Tu gali nustebti ką gali išgirsti!

Dirbant su manimi / su savimi nardome po sapnų tyrinėjimą irgi! Sapnuose gali ateiti dvasiniai vedliai, kurie nurodo į ką atsižvelgti, nurodo kokią energiją integruoti savo gyvenime, sapnuose slypi atsakymai ir klausimai, kurių mums reikia, kad labiau atsibustume į save, sukurtume balansą ir atsistotume į savąjį kelią.

Spausk čia ir paskaityk apie darbą su manimi / su savimi ⪢ Individuali mentorystė

Jeigu kyla klausimų siūlau nemokamą 15 min. pažintinį pokalbį, arba gali man parašyti: flowinglow11@gmail.com

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

 

 

 

Sąmoningumo lygiai 3D, 4D, 5D

Eidami per dvasinio pabudimo procesus, anksčiau ar vėliau susiduriame su tuo, kad atrodo, kad yra daugiau dimensijų nei viena realybė, kurioje gyvename, ir kad mes tai gerai žinome. Mes pradedame abejoti savo gyvenimu ir tai, kas anksčiau buvo tiesa mums visiems, staiga pradeda byrėti.

Mes nebe tokie tikri, ar iš tikrųjų gyvename realybėje, ar ji yra tokia tikra. Aukštesniųjų dimensijų energijos mus kviečia. Mes pradedame rezonuoti su jomis ir einame ieškoti daugiau informacijos apie tai, kas mes iš tikrųjų esame.

Mes sužinome apie universaliąsias energijas ir įvairius dažnius ir tai, ką iš tikrųjų reiškia pakilimas (ang. shift): tai energetinis poslinkis iš 3D į 5D, pakeliant mūsų vibraciją į daug aukštesnį lygį ir paverčiant žemus baimės dažnius besąlygiška Meile iki taško, kuriame nelieka jokios baimės. Mes susiduriame su daugybe informacijos ir daug ko mokomės apie save, Visatą ir žmoniją. Klausimas, kuris dažnai mums kyla iš pradžių, yra tai, kaip atskirti dimensijas.

3D REALYBĖ

Gyventi 3D realybėje reiškia, kad pasaulį matome fiziškai. Mes naudojame penkis pojūčius, o mūsų mintys nėra svarbios, kai reikia gyventi realiame pasaulyje. Esame identifikuojami pagal tai, kaip atrodome, kokį turime darbą, automobilį, ir pagal žmones, kurie mus supa. Daiktai suvokiami kaip gerai ar blogai, o gyvenimas yra konkurencija. 3D būsena teikia daug džiaugsmo, tačiau skausmą ir gilesnes emocijas gali būti sunku suvaldyti. 

Trečiojoje dimensijoje mes bijome prarasti kontrolę. Mes bijome būti neužtikrinti ir nebūti pakankamai geri. Mes nepasitikime žmonėmis, nes jie gali atimti mūsų turtus. Taigi mes stengiamės pasiekti valdžią virš kitų, kad būtume tvirtesnėje pozicijoje. Mes tikime, kad esame atskirti nuo Dievo ir nuo visų ir visko. Mes tikime, kad mirtis yra kažkas skausmingo, tamsaus ir baigtinio. Mes tikime, kad gyvename vieną gyvenimą. Manome, kad turime sunkiai kovoti už savo gerovę. Manome, kad meluoti galima, nes visi tai daro šiame žaidime. Mes tikime tam tikrais vyrų ir moterų vaidmenimis. Vyrai yra stiprūs tiekėjai ir kovotojai, moterys – silpnos prižiūrėtojos. Pastaraisiais dešimtmečiais tai pasikeitė su moteriškumo augimu, tačiau tikroji vyriškoji ir moteriškoji prigimtis vis dar nėra visiškai suprantama. Kalbant apie santykius ir seksą, mes tikime, kad negalime būti pilni be kito žmogaus. Mes tikime, kad mums reikia kažko kito, kad būtume laimingi ir sveiki. Mes patiriame džiaugsmą kai įkvepiame gamtos grožį ar jį pajaučiame seksualinio orgazmo metu. Tai yra reti atvejai, kurie mus įtraukia į DABAR. Vienintelė vieta, kur ego nėra. Esame taip įpratę prie ego, kad neabejojame, ar normalu, kad visą savo laiką praleidžiame praeityje ar ateityje. Nematome, kad vienintelė tikra vieta būti DABAR.

Trečiosios dimensijos žmonės labai trokšta fizinio sekso, nes tai yra vienintelė galimybė jiems pajusti vyriškos ir moteriškos energijos susiliejimą tobulai išlaikant pusiausvyrą. Tai yra pagrindinė šio noro priežastis. Trečioje dimensijoje mes nesuprantame, kad būtent čia atsiranda partnerio poreikis. Mes nesuprantame, kad galime sukurti šią visumą patys. Trečiojoje dimensijoje mes niekada neišmokstame mylėti savęs. Priešingai, mes buvome išmokyti manyti, kad tai egoistiška. Mylėti save yra egoistiškas mąstymas ir tai, kas palaiko mumyse esančią tuštumą.

Energetiškai trečioji dimensija yra labai žemos vibracijos vieta ir sustiprina atsiskyrimo, dvilypumo ir laisvos valios iliuziją. 3D realybėje yra tik viena laiko juosta ir mes gyvename su linijinio laiko ego-proto konstrukcija ir iliuzija. Aukštesnysis mūsų Aš nėra integruotas į fizinį kūną, nes jis negali valdyti žemo dažnio. Jis yra susijęs su mumis per mūsų dvasinį kūną, bet kai mūsų energijos centrai yra užblokuoti, vargu ar jis gali per mus patekti. Tai sukelia įsitikinimą, kad esame atskirti nuo Dievo/ Šaltinio ir kad tai yra išorinė būtybė / jėga.

3D realybėje mes iš tikrųjų manome, kad mūsų gyvenimas grindžiamas sutapimais ir nėra likimo, nes mes nežinome savo tikrosios tapatybės – dvasinės būtybės fiziniame kūne, kenčiančios nuo amnezijos. Įsikūniję į trečiąją dimensiją, mes pamirštame, kas esame iš tikrųjų, ir esame ego prote, kuris tarnauja tik šiam įsikūnijimui. Jis negali atsiminti nė vieno ankstesnio mūsų gyvenimo. Tik mūsų ląstelių struktūra ir DNR neša prisiminimus apie mūsų šeimą, ir mūsų Siela / Aukštesnysis Aš žino apie savo išgyvenimus praeityje. Kol ego protas vadovauja ir mūsų Širdys uždarytos, ryšys su mūsų Siela dažniausiai yra užblokuotas. Bendravimas su savo Aukštesniuoju Aš ir aukštesniosiomis sferomis gali būti jaučiamas, o ne suprantamas racionaliu protu. Ego protas nesugeba perdirbti tokio energijos kiekio. Kol esame atkirsti, negalime jausti tiesos, manome, kad mūsų ego protas turėtų būti lyderis, nes jis yra toks protingas. Taip mes patys save atitoliname save nuo tikrojo Aš ir laikomės iliuzijų. Kiekvieną kartą, kai pajaučiame savo intuiciją ir ji išreiškia savo tiesą, ego protas sušunka: „Įrodyk!“

Taigi vėl užsidarome, nes nesugebame įrodyti, ką jaučiame. Mes ir toliau bėgiojame akli, bandydami išsiaiškinti, kaip gyvenimas veikia ir ką mes iš tikrųjų darome. Mes tikime, kad atsakymus į savo laimės paieškas randame išorėje, už mūsų ribų. Mes prisitaikome prie žaidimo ir priimame 3D iliuzijas kaip savo realybę, nes visi taip daro. Mes slopiname klausimus apie savo tikslą, tikrąją kilmę ir talentus bei dovanas. Jei garsiai išsakytume savo abejones ir tikruosius norus, mes tiesiog būtume laikomi beprotiškais ir nerealiais svajotojais. Taigi mes tiesiog laikomės sistemos, nesuvokdami, kad esame pavergti, nes mūsų ego protas yra užprogramuotas visokiais klaidingais įsitikinimais. Mes nematome, kad visa sistema yra netikra matrica, pagrįsta baime. Kol žmonės baiminasi, galime juos kontroliuoti ir užsidirbti pinigų.  Draudimas, farmacija ir mada yra tik keli pavyzdžiai, kaip uždirbama daug pinigų, atsižvelgiant į mūsų baimes. Ir mes turime uždirbti vis daugiau pinigų, kad galėtume kompensuoti tas baimes. Mes manome, kad turime pagerinti savo statusą. Turime apsaugoti tai, ką pasiekėme, ir dar labiau stengtis būti pasirengusiems blogesniems laikams. Trečioje dimensijoje galvojame neigiamas mintis ir nepasitikime visais ir viskuo.

Dvilypumo iliuzija trečiojoje dimensijoje leidžia mums patirti šviesą ir tamsą, gerą ir blogą, džiaugsmą ir neviltį. Mes turime pasirinkimą veikti kaip šventieji ar demonai. Tai iš tikrųjų yra vienintelis pasirinkimas, kurį turime: Meilė ar baimė. Šviesa ar tamsa. Būtent tai mums leidžiama pasirinkti laisva valia. Kol renkamės baimę, mes kartojame savo išgyvenimus ir modelius, kol išmokstame pasirinkti Meilę. Tai yra trečiosios dimensijos grožis. Išmokę visam laikui pasirinkti Meilę, pasiekiame tai, ką dvasinis pasaulis vadintų „nušvitimu“, nes mūsų dažnis žymiai padidėja. Mes liekame šviesos ir Meilės lauke (ir čia jau 5D). Tokiu būdu mes peržengiame savo ego-proto ribas. Mes išmokstame leisti savo Širdžiai ir Sielai perimti lyderio poziciją, paverčiantį savo ego laisva Dvasia. Mes sužinome, kaip veikia universaliosios energijos ir kaip galime sukurti savo realybę. Suprantame, kad vairą visą laiką turėjome priešais save. Mes to tiesiog nematėme. Sužinome, kad nėra nei aukų, nei nusikaltėlių. Yra tik mokytojai / veidrodžiai, kurie padeda mums pamatyti tai, ką turime pamatyti patys, ir padeda mums augti. Nereikia laukti, kol numirsime, kad išeitume į šviesą. Tai galime padaryti būdami žmogaus kūne.

Tačiau tie kurie gyvena 3D būsenoje, neturi jokio noro suprasti gilesnių gyvenimo prasmių ar pasiekti aukštesnio dvasingumo lygio. Jie džiaugiasi būdami materialiame pasaulyje.

4D REALYBĖ

Tai apibūdinama kaip „vartai“ į kitą sąmonės lygį – 5D būseną. Gyvendami šioje realybėje mes daug geriau suprantame, kad kažkas yra „ten“ ir kad mes visi turėtume susisiekti vienas su kitu. Mes labiau pasikliaujate savo mintimis ir sapnais nei savo penkiais pojūčiais ir manome, kad gyvenime yra daugiau nei galime fiziškai pamatyti. Žinome, kad svarbu tai, ką dedame į savo kūną, ir esame linkę gyventi sveikiau. Mes užjaučiame ir mums lengva parodyti empatiją kitiems. Mes tikime, kad esame gimę su tikslu, dažnai esame susieti su aplinka ir naudojamės savo šeštuoju pojūčiu. Norime žinoti, ką Visata gali pasiūlyti, ir tikime, kad mes visi čia esame dėl priežasties.

Ketvirtoji dimensija yra ir sapnų pasaulis. Jis taip pat vadinamas astraliniu planu. Tai yra dimensija, kuri yra mažiau tanki ir daug sklandesnė nei trečioji dimensija, tačiau vis dar turi tik vieną laiko juostą, talpina dvilypumo, ego iliuziją, todėl baimė gali egzistuoti ir čia. Bet linijinis laikas čia tampa daug sklandesnis. Įsivaizduokite, kad tai yra energijos srautas, talpinantis visus tam tikro laiko juostos įvykius – tą pačią laiko juostą, kuri yra ir trečiojoje dimensijoje. Paprastai šioje dimensijoje mes lankomės natūraliai naktį. Mūsų sapnų būsenose viskas yra įmanoma. Pelę galima paversti liūtu, mes galime skristi ar kvėpuoti po vandeniu, galime būti daugelyje vietų tuo pačiu metu ir kalbėtis su keisčiausiais padarais. Galime keliauti į praeitį ir į ateitį. Patyrę astraliniai keliautojai gali pasiekti šį planą ir dienos metu. Tai yra dimensija, kuriuo keliavo šamanai ir senovės civilizacijos, norėdami sužinoti daugiau ir prisijungti prie dvasinių sferų. Šios kelionės suteikė jiems galimybę patekti į požeminį ir viršutinį pasaulį.

Atsižvelgiant į energetinę žmonių vibraciją, keliavimas astralinėje plokštumoje gali būti labai mylintis ir jaudinantis arba labai bauginantis. Keliavimas astraliniu lygmeniu gali būti labai įžvalgus, norint sužinoti daugiau apie save, apie tikslą ir apie savo baimes, nes čia galime artimai keistis informacija su savo Aukštesniuoju Aš.

5D REALYBĖ

Būdami 5D žinome, kad mes visi esame susiję ir nėra tokio dalyko, kaip geras ar blogas, yra tik patirtis, kurios turėtume išmokti ir iš kurios turime augti. Kiekvienas žmogus turi aukštesnį tikslą ir mes galime lengvai pamatyti didesnį vaizdą. Visatoje yra viskas apie Meilę ir ryšį. Mes visi esame lygūs ir asmeninis turtas nėra svarbus. Mūsų darbas yra gyventi autentišką savo gyvenimą kuo autentiškiau ir jausti gilų ryšį su Motina Gamta ir žvaigždėmis. Mes turime labai stiprų intuicijos jausmą ir tikime (ar bendraujame su) angelais, dvasiniais gyvūnais.  5D – tai ir pilnas įžengimas į savo Sielos dovanas, bei ryšys su Dvasia.

Iš visų aukštesniųjų dimensijų penktasis matmuo yra paskutinis iš grynos šviesos ir besąlyginės Meilės, t.y. Šaltinio energijos. Fizinis egzistavimas šioje plokštumoje vis dar įmanomas, nors kūnas yra lengvesnis ir skirtingos ląstelės struktūros. Kai fizinis kūnas yra visiškai pertvarkytas į šią struktūrą, skausmo nėra. Nėra baimės. Mūsų Aukštesnysis Aš yra visiškai integruotas į mūsų fizinį kūną ir perėmė vadovavimą. Pirmas kartas, kai jūsų Aukštesnysis Aš visiškai persikelia į fizinį kūną, yra gana stulbinantis. Tai yra intensyvus energingas besąlyginės Meilės srautas ir viskas jaučiasi lengvai. Prieš Aukštesniajam Aš visiškai įsitvirtintų fiziniame kūne, reikia pabaigti visų kūnų išgydymą (psichinio, emocinio ir fizinio; išgydymą = atsiminti mūsų visumą).

Kai neabejosite visuotiniu srautu ir tiesiog pasitikite savo kelione tuomet suprasite, kad jūsų Aukštesnysis Aš yra integruotas. Jau nebejausite poreikio kištis ar valdyti tą srautą. Penktoje dimensijoje visi mūsų veiksmai yra pagrįsti Meile. Tai yra vienybės plokštuma, kurioje jaučiame ryšį su visais ir viskuo, kas mus supa, įskaitant ir Šaltinio energiją. Penktoje dimensijoje mes gyvename Vienybės sąmonėje, tačiau vis tiek pripažįstame save individais kaip visumos dalį.

Šiame plane mes prisimename, kas mes iš tikrųjų esame, ir suprantame savo amžinąją Sielą. 5D viskas vyksta be pastangų, nes mes iš naujo atrandame, kad Visuotinė energetinė tėkmė mus visada veda tobulai. Nėra jokių ribų. Mes gyvename visiškoje laisvėje ir autentiškume. Mes besąlygiškai dalijamės. Kadangi nėra baimės, nėra ir senėjimo, ir ligų. Mes gyvename tol, kol norime, kol nusprendžiame palikti kūną. Tai vyksta sklandžiai ir be jokio skausmo.

Gyventi 5D reiškia gyventi iš Širdies. Mes jungiamės per savo Širdį ir galime jausti ryšį ir Meilę akimirksniu. Penktoje dimensijoje mūsų seksualiniai norai keičiasi, kai pasiekiame vidinę vyriškos ir moteriškos energijos pusiausvyrą. Seksualinę energiją galima patirti be fizinio kontakto su aplinkiniais. Juos gali sukurti pats asmuo. Todėl seksas nebevyksta dėl poreikio ar geismo, bet tampa pasidalijimu tarp dviejų sveikų žmonių, kurie rezonuoja tame pačiame energetiniame lygmenyje.

Kai kas nors padidina savo dažnį į 5D lygį, grįžti į žemesnius matmenis nebeįmanoma, nebent Siela tai sąmoningai pasirenka.  5D žmonės yra atsparūs žemiems dažniams, nes nėra rezonanso. Jie nepritraukia jokios tamsos ir gyvena šviesoje. Visi išgyvenimai yra apimami dėkingumo, nes Siela žino, kad viskas turi savo paties augimo ir sąmonės plėtimo tikslą. Ryšys su angeliškomis būtybėmis, protėviais, dvasiniais vedliais tampa lengvas ir yra integruotas į kasdienę patirtį. Mes gauname informaciją tiesiogiai iš Šaltinio ir tampa įmanoma telepatija, teleportacija ir telekinezė. Mes suprantame, kad esame Šaltinio aspektas ir, kad niekada nebuvome atskirti. Penktoji dimensija yra gilaus pasitikėjimo ir vidinio žinojimo, kad viskas vyksta tobulai, dimensija. Šiame plane mes išmokstame eiti su srautu ir leisti Šaltiniui veikti per mus kuriant stebuklus. Nereikia būti teisingam 5D, nes nėra ego. Mūsų ego peraugo į laisvą Dvasią ir dirba kartu su kūnu ir Siela. Mes žinome, kad mūsų šviesa šviečia taip ryškiai, kad ji automatiškai sugeria tamsą.

5D srityje mes gyvename pagal visuotinius energetikos dėsnius, žinodami, kad mes kuriame tai, ką galvojame. Nėra jokių žmogaus sugalvotų taisyklių ar įstatymų, nes žmonės visiškai pasitiki energetiniu srautu ir tuo, kur jis eina ir veda. Nereikia nei turto, nei statuso, nes nėra konkurencijos ir nėra ko lyginti. Viskas tampa besąlygišku pasidalinimu. Mes tiesiog esame. Mes mylime save ir vertiname savo individualumą kaip visumos dalį. Kai mes nuolat gyvename 5D, mes esame nušvitimo būsenoje. Nenuostabu, kad 5D vadinamas rojumi ant Žemės.

39700495_2086357578049873_3235015911907786752_o
Aš sakau, kad vaivorykštė tai yra 4D – tiltas tarp Žemės ir dangaus

Iš visų šių 3 sąmonės būsenų nė viena nelaikoma nei geresne, nei blogesne, nes kiekviena Siela turi savo kelionę, kurią reikia patirti, ir savo priežastis kodėl pasirinko, iš kurios būsenos gyventi.

Kiekvienas savo kelionėje, ir dvasinė kelionė yra labai individuali, klausyk savo tiesos.

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Klausimai, kuriuos galime užduoti sau kai BIJOME

Neigiami jausmai yra žemesnės emocijos, o teigiami jausmai sukuria aukštesnę sąmonę. Gyvenimas baimėje sukelia emocinį nesaugumą. Todėl, kai energija kyla iš senų įsitikinimų, idėjų ir neigiamų emocijų, žmonės semiasi planetos energijos iš baimės kultūros, vyraujančios visose gyvenimo dalyse. Pabudimas siūlo mintį, kad baimės neturi kontroliuoti mūsų būties. Pabudimas į save.

Pasirinkimas pakeisti baimę meile yra perspektyvus sprendimas. Ši aukštesnė energija sukuria naują standartą patiriant gyvenimą. Emocijos, virpesiai ir energija yra skirtingi dvasios terminai. Būtina atpažinti ir išlaisvinti senąją neigiamą energijos sąmonę, tarsi „išvalyti vidinius namus“, kad pozityviai energijai būtų vietos užpildyti tą tuštumą.

Tikslas nėra, kad taptume bebaimiais. Jeigu priešinsimės baimei tuomet atsispirsime pačiai žmogaus būties prigimčiai – mokytis, jausti, augti, kurti. Kai pradėsite pažinti baimę iš smalsumo tuomet įtampą galėsite paversti kantrybe.

20 klausimų, kuriuos užduokite sau, kai kažko bijote, ir jie leis jūs nukreipti į smalsumą:

  1. Ko aš iš tikrųjų bijau?
  2. Ar bijau proceso ar rezultato?
  3. Ar jaučiu, kad galiu valdyti procesą?
  4. Ar aš pasitikiu savo sugebėjimais ?
  5. Ar jaučiu, kad turiu veikti, tačiau nenoriu?
  6. Ar aš spaudžiu save greitai priimti sprendimą, kai neturiu pakankamai informacijos?
  7. Ar galiu gauti daugiau informacijos?
  8. Ar mano savivertės jausmui kyla pavojus? Jei taip, kodėl?
  9. Ar aš bandau apsisaugoti nuo tam tikros baigties? Jei taip, kodėl?
  10. Ar galiu pasirinkti skaityti knygą, atlikti „Google“ paiešką, kad jausčiausi labiau išmanantis?
  11. Ar aš žinau ką nors, kas anksčiau turėjo panašią situaciją, kas galėtų pateikti informacijos apie tai, kas šiuo metu atrodo baisu? Ar būčiau pasirengęs užduoti jiems sąžiningų klausimų?
  12. Ar bijau, kad galiu suklysti? Ar man leidžiama daryti klaidas?
  13. Ar man buvo pasakyta, kad tai gąsdina, todėl prisitaikau prie kito žmogaus baimės?
  14. Ar bijau klysti? Ar galiu sau leisti klysti?
  15. Ar bijau pajusti jausmą, nes jausmas nėra malonus?
  16. Ar galiu leisti pajusti nemalonų jausmą ir žinoti, kad jis praeis?
  17. Ar yra būdas paįvairinti mano pastangas?
  18. Ar bijau, ką apie mane gali pamanyti kitas žmogus?
  19. Jei žmogus mane neigiamai vertina, kokią įtaką tai turės mano kasdieniam gyvenimui?
  20. Kada paskutinį kartą pajutau šią baimę? Ar galėsiu elgtis šioje situacijoje kitaip, nei paskutinį kartą pajutau šią specifinę baimę?

Jei kiekvienam klausimui skirsite laiko ir atsakysite sąžiningai, turėsite didesnį aiškumą. Jūsų atsakymai suteiks informacijos, kaip sudaryti veiksmų sąrašą ir prie kiekvieno iš šių klausimų ir tuomet galėsite leisti sau augti ir sėkmingai veikti. Jeigu jaučiate, kad tikrai kažko labai bijote, ir ta baimė jus stabdo – užsiveskite užrašus, ir sekite savo mintis, užduokite sau klausimus, stebėkite save!

84050721_115828626413611_7971424138478747648_n

Su Meile,

Flow In Glow | Žydrūnė

 

Čia galite paskaityti kitus vertingus tekstus: 

Sielos evoliucija. Baimė

Aukštesnysis Aš

Kas yra SIELA ir kaip ji bendrauja su mumis?

„The Wild Unknown“ Taro kortos. Sielos augimas

50 klausimų užduoti sau

 

Žemės, Visatos ir mano Širdies ritmas

Noriu papasakoti apie savo patirtą transformaciją šiais metais. Ji apėmė mano Širdies ir Gerklės čakras, mano vidinį centrą, moterišką ir vyrišką energiją manyje, mano vaizduotę. Po visų įvykių suvokiau, kad aš veikiu pagal 12 čakrų sistemą, ir tai suvokti galime kiekvienas skirtingai, tam reikia atviro proto ir didelio savęs pajautimo. Apie 7 čakras parašiau čia: Čakros. Vidinė vaivorykštė 🌈

Dvasinį atsibudimą patyriau 2016 metų rudenį, ir nuo 2018 metų (2017 visus metus sirgau…) stengiausi dirbti su savimi, dariau savo dvasines praktikas, kad ugdyti intuiciją, vystyti savo gebėjimus. Apie juos nesu linkusi kalbėti, tačiau tai yra daug psichinių gebėjimų vienoje krūvoje, kurių neišskiriu – aš nesu dalimis, aš esu visuma, hoho.

Ta tranformacija tai buvo ugnys krentančios iš dangaus sapnuose ir vizijose, chaosas mintyse, nemiga, badavimas, kokono fazė, didelis nusivylimas ir sielos liūdesys, išbandymai, dvasinė depresija, vidinis spindėjimas, emocijų nelaikymas ar netvardymas, pasikeitęs balso tonas, nauji suvokimai, Širdies susiderinimas su Žemės ritmu, pajautimas labiau savojo ritmo, harmonija, vidinės ugnies suvokimas, beprotiški Visatos ženklai ir sinchronizacijos, dvasinių gyvūnų, vedlių, angelų apsilankymai. Tai visos temos, kurios buvo vienos iš stipriausių šiais metais.

Aš turiu tokią „super galią“, kai paskęstu būtyje ateina vizijos arba sapnai, kuriuos kažkada sapnavau. Aš sapnuoju pranašiškus ryškius sapnus, su daug simbolikos ir spalvų, kvapų ir kitokiais potyriais, nuo 2007 metų. Man sapnai – be laiko, laikas ten pranyksta, ir atėjęs sapnas iš, atrodo praeities, gali padėti išanalizuoti situacijas dabartiniu momentu, man tai tiesiog kitas dabarties momentas. Tą rytą jaučiausi keistai, sapnavau, kaip iš dangaus krenta liepsnos, o aš stengiuosi nuo jų pasislėpti. Paskendau būtyje, ir atėjo sapnas, kurį sapnavau prieš kelis metus: aš stoviu danguje ir spardau didelius medžių kamienus į Žemę, ir jie užsiliepsnoję krenta žemyn. Buvo savaitės laikotarpis, kai vizijos mane puldavo tarsi iš pasalų, aš tuomet galvojau, kad tai dėl to, kad dirbau su savimi intensyviai, bet vėliau suvokiau, kad tai buvo Širdies ir Gerklės didesnis atsivėrimas. Ir tai įvyko, nes subrendau dvasiškai labiau, susitiprinau savąjį centrą. Tai 8 čakra – dvasinė branda, tai čakra esanti tarp Saulės rezginio čakros ir Širdies čakros. Ši čakra tarnauja kaip Dieviškosios apraiškos ir kūrybos pasireiškimas. Padeda nukreipti energiją ir stimuliuoja viso kūno energijos sistemą. Padeda išreikšti save. Tai skatina įsitvirtinti visuomenėje į Širdies areną, kad visi mūsų kūriniai spindėtų iš mūsų Širdies, kad galėtumėte eiti savo keliu, darbu, gyvenimo misija, kuri atitinka Širdies čakrą. 

Toliau sekė kokono fazė, į kurią įspyrė vidiniai ir išoriniai įvykiai, ir aš negalėjau pajudėti, kartais atrodydavo, kad tai jokia kokono faze, o zombio… Labai emocionalaus zombio, nes verkdavau per dieną po tris keturis kartus. Apie kokono fazę plačiau galite paskaityti čia: Transformacija ir gyvenimo ciklai

Tuomet, toje fazėje, ant baltų kambario durų pamačiau juodą stačiakampį, o jo kampe buvo drugelis, kuris plazdeno sparnais, ir jo viena sparnų pusė buvo juoda, kita balta. Ir išgirdau mintį galvoje, bet ne savo: „Tu dabar kokono fazėje, pakentėk, tuoj baigsis“. Tai pirmas kartas kai išgirdau aiškią žinutę. Mintys pradėjo greitai dėlioti vertinimus: „Kokono fazė? Man? Negali būti, juk man transformacija įvyko prieš tris metus? Man dabar transformacija? Kas vyskta?“. Bet tuomet nubraukiau visus klausimus ir vertinimus, priėmiau savo būseną. Tik vėliau suvokiau, kad tai buvo moteriškosios ir vyriškosios energijų susiderinimas. Tai 11 ir 12 čakros, esančios virš smegenų pusrutulių, viduryje yra karūnos čakra. Šios čakros katalizuoja ir harmonizuoja moterišką ir vyrišką žmogaus kūno energiją. Kartu jos susijungia su karūnos čakra ir su visomis kitomis čakromis ir subalansuoja abu smegenų pusrutulius. Tai Dieviškasis įkvėpimas. Tuomet galima suprasti dvilypumo vienybę

Ir… kitą dieną išgirdau dainą, kuri kiekviename žingsnyje man einant manyje sukėlė neapsakomai nuostabią viziją: aš einu ir tempiasi prie manęs prilipusi Šviesa, o joje spindi geltonos gėlės, ir kiekvienu žingsniu vis jaučiu, kaip Širdis susiderina vis labiau su Žemės ritmu. Toje dainoje grojama su rankiniu būgnu, jo dažnis yra 432 Hz. Stovėjau ir mane visą net perliejo dar šiltesnė banga, negu tos prikibusios Šviesos. 432 Hz tai planetos Širdies dažnis, Žemės ritmas, tai magiškas tonas gamtos… Ir supratusi giliai ką reiškia įsižeminti supratau ir ten kas yra aukščiau… Nes kai supranti vieną, supranti ir kitą… Kaip viršuje – taip ir apačioje, kaip viduje – taip ir išorėje.

Remiantis muzikine teorija, grojant 432 Hz melodijomis, vidurinis C yra arčiau 256 Hz, dažnis yra 8Hz kartotinis, labiau žinomas kaip „planetos Širdies plakimas“. Muzikos terapija 432 Hz padeda palengvinti nerimą, sumažinti Širdies susitraukimų dažnį ir kraujospūdį bei paprastai turi raminamąjį poveikį. Sakoma, kad 432 Hz muzika rezonuoja kūne, atpalaiduodama emocinius blokus ir suderina jus su Visatos Širdies ritmu. Sakoma, kad muzika padidina suvokimą, padidina psichinį aiškumą ir atrakina intuiciją.

Vizualizacijos ateina pas mane irgi intuityviai, aš turiu drakono tatuiruotę, ir jis mano – saugotojas, mano svajonė, mano drąsa. Mėgstu vaikščioti ir klausant muzikos pasiduoti muzikos tėkmei. Iškilo vaizdas, kaip pakylu, mano drakono sparnai plačiai prasiskleidžia, kylu tiesiai ir greitai, tuomet mano sparnai pasikeičia į angelo, ir tuomet tampu tokia šviesi, ta gėlėm aplipusi, ir krentu ant Žemės, pakylu nuo kelių visa purvina, tamsiais plaukais, juoda suknele, tarp miškų, ta laukinė, ir aplink skraido vanagai. Tik vėliau suvokiau, kad tai 10 čakra – vaizduotės čakra, kuri yra galvos gale (kur neuromokslininkai nustatę vizijos lauką). Ši čakra atsakinga už vaizduotę, kai ji atsiveria tuomet galima pradėti matyti ryškias spalvas, emocijos patiriamos kitokiu intensyvumu.

Po dvasinio atsibudimo suvokiau multidimensinius aspektus, tačiau po šios transformacijos dar labiau viskas paaštrėjo. 9  čakra tai multidimensiniai aspektai, ji yra tarp Širdies ir Gerklės čakrų. Ši čakra padeda suprasti multidimensinius aspektus visur. Tai pakelia suvokimą kitų dimensijų. Ši čakra tai mediatorius tarp Širdies ir Gerklės čakrų – tai padeda kalbėti iš Širdies, iš mūsų centro. Padeda suprasti žodinį Sielos bendravimą.

BeFunky-collage (11).jpg

Per visą transformacinį periodą mane sekė rožinė – besąlyginės Meilės spalva, ir žydra – saviraiškos, Gerklės čakros spalva. Tuomet suvokusi, kad reikia stiprinti savo Gerklės čakrą nusipirkau akmenuką (chalcedoną), ir jis žydras, rožiniame maišelyje… Ir eidama toliau pamačiau pūpsantį gėlių krūmą, kurio rožiniai žiedai švelniai nugulę šypsojosi man žydrame danguje… O tą dieną, kai suvokiau labiau kas įvyko, draugas įteikė ryškią šviesiai rožinę gėlę…

Aš čia, ta, laukinė, šviesi, tai angelas, tai drakonas, tai krykštaujantis vaikas. Aš čia, parodyti, kad Tu esi daug daugiau negu Tau atrodo, ir Tu gali būti bet kuo. Jaučiau magiją savo kauluose, mane krėtė drebulys, gėriau spalvas vidiniu matymu, mano kūnas tarsi indas prisipildė tokios Šviesos, nuo kurios riedėjo ašaros. Išgirdau savo dainą, savo ritmą, buvau pakilusi kelis centimetrus nuo žemės, bet jaučiau Žemę kaip niekad tvirtai!

Kai patiri gilias vidines transformacijas, ir atsiveria labiau Širdis gali pajausti keistus sutapimus, gali išgirsti ritmus, kurie taip dera su Tavimi, kad gali pradėti verkti. Gali patirti keistus, nesuvokiamus protui dalykus, gali pajausti ar pamatyti Šviesos blyksnius, gali būti labai sunku, nes mūsų kūnai nepratę prie naujų Šviesos atnaujinimų. Gali nieko nesuprasti, gali nesuvokti, kai tai vyskta. Bet viskas bus daug aiškiau kai atsimerksi vieną rytą ir pajausi, kaip ta vidinė Šviesa užpildo visus tarpus TAVY, visus tarpus, kuriuos skaudėjo, kuriuos mylėjai per mažai… Galima tiek visko daug jausti, galima tiek visko matyti ir patirti, jeigu tik sau leisime.

Gyvenimas įdomus. O dar įdomiau, ką sukursime. Ir galime suktis ir suktis savo gvenimo spiralėjė, galime ieškoti savo gyvenimo detalių, galime labai stengtis ir spausti save surinkti visą savo gyvenimo vaizdą, pagal eiliškumą. Tačiau tik paleidę kontrolę ir atsidavę į savo Širdies vedimą – patirsime ką reiškia laisvė, ir tik po to atsitraukę galėsime pamatyti – kiek jau nuėjome, ir detalės pačios išsiryškins, ir jos tikrai nebus paeiliui, bet vaizdas bendras bus toks aiškus, kad norėsis šokti.

IMG_S7565.jpg

Aš pasidaviau savajai tėkmei, pasidaviau Visatai, Žemės ritmui, ir tai buvo magiškiausias dalykas šiais metais, aš panirau į žydras ir rožines spalvas, ir tai yra saviraiška ir besąlyginė Meilė, ir žinau, kad mes tiek daug dar nežinome apie Sielos evoliuciją, apie savo energiją, ir apie Širdies – Meilės galią. Aš kiekvieną dieną bandau būti Meilės filtras, noriu įkvėpti tos Meilės ir Magijos ir Tau.

Ačiū, kas perskaitė, kas mane palaiko, mintimis, darbais ar žodžiais, ačiū Tau, Tu nuostabus, aš tikiu Tavimi, Myliu Tave.

Namaste,

Flow In Glow | Žydrūnė

 

 

 

 

 

Tikrasis „Aš“

Savęs realizavimas yra individuali patirtis. Joks kitas asmuo negali jums duoti to, ką jau turite. Jis gali padėti jums suprasti, ką jau nešiojate viduje, gali jums priminti apie jūsų tikrąją prigimtį, tačiau jūs esate tas, kuriam reikia praeiti visą procesą. „Aš“ realizavimas yra kelionė viduje, kelionė į save.

Tas tikrasis „Aš“, taip pat vadinamas jūsų autentišku, tikruoju arba originaliu „Aš“, jūsų tikrasis „Aš“ yra sąžiningiausias to, kas esate, aspektas. Kitaip tariant, tikrasis jūsų „Aš“ yra autentiškiausias jūsų variantas – be kaukių, prisirišimų, lūkesčių.

Būti tikruoju „Aš“ reiškia būti būtent tuo, kas esate, kad ir koks keistas atrodytumėte. Tai apima visus jūsų prigimčiai būdingus bjaurumus, keistumą ir „trūkumus“. Tai yra darbas su savo stipriosiomis pusėmis ir taika su savo silpnybėmis, o ne bandymas būti kuo nors kitu.

Gyvenimas yra dvilypumo šokis: šviesus / tamsus, malonus / nemalonus, darbas/ žaidimas, galvojimas / jautimas, tiesa / melas. Kai kuriose situacijose mums reikia dėvėti kaukę. Bet tai nereiškia, kad turime pasimesti dėl savo poelgio. Mes vis dar galime palaikyti ryšį su autentišku tikruoju „Aš“. Turime mokytis nubrėžti ribas.

Buvimas savo tikruoju „Aš“ yra dabarties praktika. Tai nėra tikslas siekti kažkokio idealaus savęs ateityje. Tai reiškia, kaip tiksliai nustatyti, kas esate ir kaip jaučiatės akimirką, ir apimti visa tai.

Patarimai: 

  • Ugdykite savimonę, t.y. kas jūs esate, kas jums patinka, kas jums nepatinka, ką jūs vertinate, kaip jaučiatės, kas jums atrodo natūraliausia? Būkite vieni, pasirinkite, kad išorėje įsivyrautų tyla, kad išgirstumėte labiau save
  • Leiskite emocijoms ir jausmams atsirasti
  • Priimkite savo bjaurius, keistus, gedingus – šešėlinius aspektus
  • Stiprinkite suvokimą, kad jūs nepriklausote nuo kitų žmonių, jums nereikia iš kitų patvirtinimo kažką daryti ar kažkaip atrodyti
  • Paleiskite netikras draugystes, toksiškus ryšius, kurie nepalaiko jūsų tikrovės
  • Rašykite dienoraštį, tyrinėkite save, klauskite klausimų, stebėkite emocijas ir jausmus, situacijas.
  • Pasakykite kitiems, ką tikrai turite omenyje, remkitės argumentais, bet koncentruokitės į Širdį
  • Išmokyti pasakyti „ne“ – tai savo energijos, minčių ir Širdies pagerbimas, tai meilė sau
  • Priimkite, kad turite būti pažeidžiami – prisipažinkite, kai jaučiatės išsigandę, vieniši, negražūs ar sugėdinti

Atrodo sudėtingai? Viskas tik per praktiką.

Realizavę save, neprarandate savo tapatybės, tapatybė vis tiek išlieka jumyse, tačiau kas atsitinka – jūs pakylate aukščiau savo tapatybės. Jūs patiriate gyvenimą anapus savęs. Tai, kas keičiasi su tapatybe, yra identifikacija. Tapatybė, tapatinanti save su gyvenimo išgyvenimais ir įspūdžiais, pradeda save tapatinti su tikruoju „Aš“.

Pažinti tikrąjį save – tai išgirsti intuicijos balsą, išgirsti Širdį. Intuicija – Sielos kalba. Tai yra Sielos beldimas į vidines duris. „Aš“ vystosi greičiau, kai yra vadovaujamasi Širdies intuicija. Norėdami įsiklausyti ir suprasti Širdį, reikia tikėti, kad gyvenimas kalba su mumis. Kartais per žmones, situacijas ir kartais su gilesniais vidiniais jausmais ar mintimis. Gyvenimas ateis pas jus, jei drąsiai eisite gyvenimo keliu ir ieškosite galimybių gyvenime. Gyvenimas beldžiasi į duris, tačiau tik nedaugelis pasirenka klausytis, dauguma žmonių to vengia, įsitraukdami į savo idėjas, ar išorinio pasaulio spaudimą, triukšmą, ar nesuvokia, kad savo mintimis susikūrė sau kalėjimą.

Gyvenime mes bandome laikytis to paties grafiko ir galvojame tas pačias mintis, tačiau kai pradedame klausytis Širdies, esame nukeliami į erdvę, kur galime tyrinėti protą ir emocijas. Mes visi turime grafiką gyvenime. Mes visi planuojame savo gyvenimą iš anksto, tačiau gyvenimas visada būna kažkoks kitoks, nei numatyta grafike. Kartais nuo kelio vidurio mes esame nublokšti į kai kurias skirtingas vietas. Tai yra gyvenimo ženklai. Kartais mes turime pasukti ten, kur labai tamsu, kad galėtumė suvokti labiau koks mūsų tikras kelias, kartais mus Širdies balsas priverčia pasukti ten, kur plyti didelis tuščias laukas, skaidri erdvė, naujoms šviesos sėkloms augti. Ir visuomet viskas priklauso tik nuo Tavęs – ar toje erdvėje pasodinsi sodą, ir prižiūrėsi jį kiekvieną dieną, ar pradėsi statyti sienas, nuo išorinio pasaulio ir net savęs…

Orange Fact Health and Fitness Instagram Post (4).png

Lik tikras su savimi, pasirink klausyti Širdies balso,

Su Meile,

Flow In Glow | Žydrūnė

Sielos evoliucija. Baimė

Pasak daugelio dvasinių mokytojų, visi žmonės iš tikrųjų yra dvasinės būtybės žmogaus kelionėje. Mes persikūnijame kaip žmonės, kad evoliucionuotume kaip Sielos. Mūsų pagrindinis tikslas yra tapti visiškai sąmoninga ir gebančia kaip unikalios individualios „visa tai, kas yra“ išraiška. Tai ilga kelionė, bet tai gerai, nes Siela yra amžina.

Sielos kelionė iš tikrųjų yra evoliucijos procesas. Tai reiškia, kad auga sąmonė, tolygiai progresuodama per skirtingus sąmonės lygius ar stadijas. Kaip mes augame sąmonėje? Priimant sudėtingas patirtis fizine forma. Tai verčia mus priimti svarbius „sielos ieškojimo“ sprendimus ir ragina mus atrasti savo vidinius išteklius.

Kalbant apie dvasinį pabudimą, kiekvieno žmogaus kelias yra labai individualus. Tačiau dvasinių kelionių metu patiriame panašių „dvasinių gairių“ ir visų pirma turime vieną bendrą vardiklį: MEILĘ. Dvasinė kelionė dažnai prasideda tada, kai žmogus yra pasirengęs priimti kaip tiesą daugialypę tikrovę, iš kurios kyla mūsų Sielos. Turėdami šį aukštesnį supratimą, žmonės pradeda šią kelionę, norėdami atskleisti sluoksnį po kito, prisimindami tikrąją prigimtį to, kas esame, iš kur esame kilę ir kodėl esame čia.

Beveik visi, einantys dvasiniu keliu, patiria tam tikros formos baimę. Iš pradžių galime bijoti, ką šeima ir draugai galvos apie mūsų dvasinius pomėgius. Mes galime bijoti savo mokytojo, mokymų ar tam tikros praktikos. Vėliau gali kilti baimė prarasti bet kokį susidomėjimą pasaulietiškais reikalais, ar sužinoti apie save ką nors, ko nenorime žinoti. Mes taip pat galime bijoti tokių dalykų kaip mirtis ar net Dievas.

Kodėl mes bijome? Tai yra naujai mūsų sistemai, o kas nežinoma – iškelia baimę. Nežinomybės baimė yra pagrindinė problema, kurią turi dauguma žmonių. Nors ne visi mes bijome tos pačios rūšies baimių, atrodo, kad daugumai žmonių nežinoma patirtis atrodo kažkas baisaus. Daugeliui žmonių nežinomi kūno pojūčiai ir išgyvenimai gali sužadinti nežinomo baimę. Kiti žmonės ateities neapibrėžtumą laiko baisiu. Kai kurie žmonės mano, kad naujų santykių užmezgimas yra jų baimės dėl nežinomybės priežastis. Kitos baimės dėl nežinomo gali kilti dėl naujo darbo, ar paliekant darbą, paliekant santykius, vykstant į naują miestą, nežinant, kaip išspręsti problemą, ir dar dėl daug ko.

Kiekvieno žmogaus komforto zona yra skirtinga. Skirtinga gyvenimo patirtis, kultūriniai įsitikinimai, įsitikinimai apie šeimą, genetika ir kita įtaka nusako, kokia didžioji pasaulio dalis mums atrodo pažįstama, o kiek – nežinoma. Tai, kas pažįstama, mums yra saugu, ir kas yra nepažįstama ir nežinoma – tai nėra saugu.

Kai mes bijome tuomet įvyksta procesai – adrenalino liaukos padidina adrenalino išskyrimą, ir mūsų visa sistema tuomet būna pasiruošusi apsiginti nuo pavojaus, ar tariamo pavojaus, ar apsisaugoti nuo jo. Tai iškelia nervų sistemos aliarmą. Tuomet kvėpavimas trumpėja, šrdis plaka greičiau, gal ir skrandis įsitempia, galite prakaituoti. Mes turime stengtis aiškiai pamatyti ir paleisti įsitikinimus. Ego protas imsis teisintis, kodėl turėtume bijoti dalykų. Nežinomos sistemos baimė yra būdas išlikti fiziškai saugiam. Tai nėra skirta naudoti psichiniam ar emociniam saugumui. Tai roplių smegenys, ir jose imontuoti instinktai. Ir mes turime dirbti su savo įsitikinimais, emocijomis ir fizinėmis reakcijomis. Kai pavojus, ar tariamas pavojus dingsta tuomet sistema grįžta į savo ramią būseną. Baimė nėra bloga, ar nereikalinga. Tai mūsų išgyvenimo mechanizmas. Padeda išgyventi, išvengti netinkamos, klaidingos ar pavojingos situacijos. Tačiau problema iškyla, kai pavojus, ar dalykas, kuris sukėlė baimę, dingsta, tačiau baimė išlieka… Tai sukelia visa endokrininę sistemą, nervų sistemą būti aliarme, ir tuomet emocinis ir fizinis kūnai „naikina savo energiją“.

Žmogus pradeda gyventi baimėje, pavojuje, kai jo iš tikrųjų nėra… Visa nervų sistema tuomet seka tai, ką sukelia kiti impulsai, ir visa sistema pradeda… gyventi baime, pradeda padėti gyventi baimei. Žmogus pradeda tikėti, kad šis pasaulis tikrai yra pavojinga, nesaugi vieta, kur visada reikia būti budriam. Be to, pradeda veikti taip, kad „saugotų“ save ir išvengtų pavojaus, arba taip, kad nesukeltų pavojaus, jo manymu. Dėl baimės dažnai atsiranda izoliacija – nes žmogus jaučiasi saugiausias vienas, ar pasislėpęs nuo žmonių ir situacijų, kurios atneštų potencialiai pavojingas situacijas ir nesaugumo jausmą.

Baimė sustabdo energiją. Baimė neleidžia laisvai tekėti energijai.

Energijos blokai sukuriami taip, kad emocijos, kartu su energija, kurią ji gabena, liko užblokuotos ir nebaigė savo kelio. Šiuo atveju tai yra baimė, kad mes „sustingome“ kad jos nejausti. Ir kartu užšaldėme ir mūsų gyvybės jėgą. Vienintelis būdas prikelti tą gyvenimą mumyse yra įveikti baimę ir leisti jai išsilaisvinti per kūną ir užbaigti savo trajektoriją.

Kuo daugiau galėsite atsipalaiduoti į naujus pojūčius ir naujus potyrius, tuo labiau galėsite išskaidyti nežinomybės baimę ir pereiti prie konkrečios problemos. Nežinomybės baimė gali būti ir pagrindinė, ir maskuojanti problema – slepianti kitas problemas.

PATARIMAI

1. Priimkite baimę, jos neneikite, nuo jos nebėkite. Klauskite savęs: Ko aš iš tikrųjų bijau? Ar grėsmė reali? Ar tai mano įsitikinimai ar aplinkos poveikis?  Kada paskutinį kartą pajutau šią baimę? Ar galėsiu elgtis šioje situacijoje kitaip, nei paskutinį kartą pajutau šią specifinę baimę?

2. Mokykitės sąmoningo kvėpavimo. Kvėpavimas yra galingas. Jūs tikrai galite išgydyti protą, kad jis visą laiką nepatektų į nežinomo baimę. Tačiau kartais tiesiog kyla nežinomybės baimė. Tai tiesiog įvyksta. Galbūt kai kuri sena jutiminė programa jūsų kūne jaučia energijos sujudimą ir tai veda jus į padidėjusį baimės lygį. Nepriklausomai nuo priežasties, jūsų kvėpavimas yra būdas sulėtinti ir nuraminti savo biologinę sistemą. Tai būdas išeiti iš šios suaktyvintos ir sujaudintos erdvės ir grįžti į ramesnę vietą jūsų viduje. Tai darydami jūs įgysite didesnį savarankiškumo jausmą savo vidinėje erdvėje.

Daugelis žmonių kasdieniniame gyvenime galvoja apie kvėpavimą labai retai, o kai mus apsupa baimė dėl nežinomybės ar dar kažko, mes linkę visiškai pamiršti kvėpavimą. Kai mokate „protingai“ kvėpuoti su baimėmis, baimės laikas sutrumpėja arba ji visai nepasirodo. Dalis jūsų proto greičiau prisimena, kad, kai esate streso būsenoje, turite kvėpuoti. Priartėjus prie pradinės baimės vietos, jūs iš tikrųjų suprantate, kada „įsijungs“ biologinis jungiklis. Jūs iš tikrųjų galite sustabdyti baimę, kol ji neprasidėjo. Tai įdomi patirtis. Tarsi ta elektra kažkur smegenyse pradeda kilti, bet dabar jūs ją identifikuojate, kvėpuojate prieš „įsijungiant“ baimei ir tada nieko neįvyksta.

3. Paverskite baimę į užuojautą. Kai tik kyla baimė, pagalvokite, kad tam tikru savo gyvenimo momentu visi kenčia nuo baimės. Todėl baimė, kurią šiuo metu jaučiate, nėra griežtai asmeniška. Tiesą sakant, tai yra kažkas, kuo jūs dalinatės su visomis jautriomis būtybėmis. Atverkite savo Širdį šiai baimei ir būkite dėkingi už galimybę giliai pajusti tai, ką patiria ir kiti. Būkite dėkingi už tai, kad jaučiate. Tada, kaip jūs pats, norite būti be baimės, pripažinkite, kad to nori ir visos būtybės. Nuoširdžiai palinkėkite  kad ir jie būtų išlaisvinti iš šios kančios formos.

Kuo daugiau atversite savo Širdį baimei ir jos sukeliamoms kančioms, tuo daugiau pastebėsite, kad atsitiks kažkas nepaprasto. Ta pati energija, pasireiškianti kaip baimė, virsta giliu Meilės ir užuojautos jausmu visoms būtybėms per visą kosmosą.

4. Priimkite, kad baimė gali būti jūsų sąjunginingas. Mes esame tokie pasirengę galvoti apie baimę kaip priešą, kad tai gali pasirodyti gana keista. Kaip baimė galėjo būti sąjungininkė? Tiesą sakant, jei jūs kada nors esate susidūręs su gyvybei pavojinga krize – skubia medicinine pagalba, stichine nelaime ar kažkokia nelaime – jūs jau turite tam tikrą patirtį. Iš pradžių adrenalinas pakyla, jūsų Širdies ritmas pakyla irgi, tuomet kūną užplūsta energija, protas tampa ypač budrus ir aiškus. Visos pašalinės mintys dingsta, ir jūs sugebate visą dėmesį sutelkti į atliekamas užduotis. Laikas sulėtėja ir jūs galite padaryti viską, ką reikia padaryti labai ramiai ir efektyviai. Panašu, tarsi kažkokia Dieviškoji jėga perėmė jūsų gyvenimą ir vadovauja jūsų veiksmams.

Atkreipkite dėmesį, kad tai, kas sukėlė šią nepaprastą būseną, yra ta, kad baimės intensyvumas laikinai „užmušė“ visą jūsų ego jausmą. Kai dėmesys visiškai neiškreiptas, jis natūraliai grįžta į savo Šaltinį, į Sąmonę, į save. Šiuo metu viskas, ko jums reikia yra pripažinti, kad ši sąmonė yra tai, kas jūs esate iš tikrųjų.

Daugelis iš jūsų pastebėjote, kaip baimės ir gilūs klausimai pastūmėjo jus į dvasinį kelią, o kai kuriems iš jūsų šis postūmis buvo naudingas. Įvyksta magija kai leidžiate sau būti ramiai smalsiu dėl savo baimių.

74610051_831302253953633_3957528603364687872_n.jpg

Įsileiskite baimes arčiau Širdies, priimkite, būkite smalsūs, ir jos transformuosis, tuomet suprasite, kad pasirinkote ne baimę, o MEILĘ, ir suprasite, kad esate ALCHEMIKAS.

Namaste ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Sielos praradimas ir šešėlinis „Aš“

Daugelis kultūrų nuo senų senovės tikėjo, kad žmogus gali prarasti SIELĄ. Kai žmogus išgyvena stiprias traumas tuomet dvasia palieka kūną – kad save apsaugotų, ir tuomet žmogus vaikšto autopilotu, ir tai priverčia jį pasijausti atitrūkusiu nuo pasaulio, praradusiu viltį. Žmogus gali patirti mentalinį rūką, jaustis labai pavargęs, gali labai lengvai paklusti ego ir patirti depresinius epizodus.

Kas yra šešėlis? Psichologijos srityje šešėlis yra terminas, vartojamas nurodant tas dalis mūsų viduje, kurias galime bandyti paslėpti ar paneigti. Pavadinimą iš pradžių sukūrė ir tyrinėjo šveicarų psichiatras ir psichoanalitikas Carlas Jungas.

Tai apima mūsų asmenybės aspektus, kuriuos mes linkę laikyti gėdingais, nepriimtinais, negražiais. Tai gali būti pavydas, įniršis, geismas, galios troškimas ar žaizdos, patirtos vaikystėje – visa tai, ką mes slepiame. Galime sakyti, kad tai yra tamsoji mūsų pusė, ir kiekvienas iš mūsų turime savo tamsiąją asmenybės pusę.

Jungas mano, kad kai žmogaus šešėlis nustumiamas, jis linkęs sabotuoti mūsų gyvenimą. Savo šešėlio slopinimas ar neigimas gali sukelti priklausomybes, žemą savęs vertinimą, psichines ligas, lėtines ligas ir įvairias neurozes.

Atmesti, slopinti, paneigti ar atmesti savo šešėlį sąmoningai ar nesąmoningai yra pavojingas dalykas. Šešėlis trokšta būti suprastas, ištirtas ir integruotas. Kuo ilgiau šešėlis bus palaidotas ir uždarytas į kalėjimą giliai pasąmonėje, tuo daugiau jis suras galimybių supažindinti jus su jo egzistavimu.

Tiek religija, tiek šiuolaikinis dvasingumas linkę sutelkti dėmesį į „meilės ir šviesos“ dvasinio augimo aspektus. Šis pernelyg didelis dėmesys pūkuotiems ir transcendentiniams dvasinio progreso elementams sukelia seklumą ir fobijas, kas yra per tikra, žemiška ar tamsu.

Problemos, iškylančios kai neigiame savo šešėlinę pusę:

Veidmainystė (tikėti ir palaikyti vieną dalyką, bet daryti kitą)
Melas ir savęs apgaudinėjimas (tiek savęs, tiek kitų atžvilgiu)
Nekontroliuojami pykčio pliūpsniai
Emocinis ir psichinis manipuliavimas kitais
Godumas ir priklausomybės
Fobijos ir obsesiniai kompulsai
Intensyvus nerimas
Lėtinė psichosomatinė liga
Depresija (kuri gali virsti savižudybės tendencijomis)
Seksualinis iškrypimas
Narcisistiškai išpūstas ego
Chaotiški santykiai su aplinkiniais
… ir daugelis kitų.

Tranformacija kyla ne iš neigimo, ji kyla iš priėmimo. Dirbdami šešėlinius darbus, mes išryškiname savo tamsųjį Aš, užuot apsimetę, kad viskas yra šviesa.

IMG_7630s.jpg

Keletas dažniausiai patiriamų pranašumų, kai dirbame su savo šešėliniu „Aš“:

Gilesnė meilė sau ir priėmimas
Geresni santykiai su kitais
Daugiau pasitikėjimo savimi
Daugiau protinio, emocinio ir dvasinio aiškumo
Padidėjusi užuojauta
Padidėjęs kūrybiškumas
Paslėptų dovanų ir talentų atradimas
Pagilinimas savo aistrų ir galutinio gyvenimo tikslo supratimas
Pagerėjimas fizinės ir psichinės sveikatos
Padidėjusi drąsa susidurti su nežinomu
Prieiga prie savo Sielos ar Aukštesniojo Aš

Galite išmokti susitapatinti su savo šešėliniu „Aš“ ir dirbti su juo, kad galėtumėte pasiekti savo tikslus ir nugyventi geriausią gyvenimą. Po socialine kauke, kurią dėvite kiekvieną dieną, turite paslėptą šešėlinę pusę: impulsyvią, sužeistą, liūdną ar izoliuotą dalį, kurios paprastai stengiatės nepaisyti. Šešėlio pripažinimas gali būti kelias į išgijimą ir autentišką gyvenimą.

Jeigu norite indetifikuoti savo šešėlius, suvokti savo vidinį sužalotą vaiką, suvokti ką slepiate nuo savęs, išlaisvinti tai ką laikote suspaudę, norite išlaisvinti nuo savo baimių, ir sužinoti kodėl taip elgiatės – siūlau sesijas 1:1, per kurias dirbame, mokomės, gilinamės, diskutuojame, tiriame vidinę tamsą.

Svarbu atsiminti, kad darbas su Šešėliniu „Aš“ nėra greitas procesas, tai procesas kuris gali trukti labai ilgai, ir šie gyvenimą keičiantys pranašumai neįvyksta per naktį. Tačiau dirbdami sąmoningai su savimi tie pranašumai atsiras jūsų gyvenime ir palaimins jūsų gyvenimą.

Darbas su šešėliniu „Aš“ yra Širdies kario kelias. Tai paleidimas to, kuo turėtume būti, ir tapimas kuo iš tikrųjų esame. 

IMG_7465mod

O mano kelias ŠVIESOS – todėl labiausiai patinka tyrinėti TAMSĄ. Darbas su šešėliniu „Aš“ tai  ieškojimas Šviesos tamsoje, tai yra transformacija, per kurią jūs tampate subalansuotas, dvasiškai užaugęs, ir gebantis valdyti savo vidinę jėgą. Darbas su šešėliniu „Aš“ – tai kai jūsų SIELA grįžta namo…

Su Meile, 

Žydrūnė ~

Elektrinė širdis

Šis įrašas ilgas, labai atviras ir daugialypis. Kviečiu pasiimti atviras mintis ir atvirą Širdį skaitant.

Nuo sausio mėnesio vedu individualias pamokas, mano šis kelias išryškėjo sekant savo intuiciją ir Širdies balsą. Visai neseniai išėjau iš darbo, kad įgyvendinčiau savo planus, svajones, kad daugiau mokyčiausi ir plėsčiau savo, kaip mokytojos veiklą. Tačiau jaučiausi užblokuota, nors ir žinojau ko bijojau ir ko bijau, vistiek mano visas kūnas priešinosi, jaučiau, kad jis pasiduoda baimei, kai mintys pulsuoja baime tuomet yra duodamas signalas kūnui, išsiskiria adrenalinas, gyvybinė energija tarsi sustingsta, pasiduoda baimei, ir visas organizmas tuomet veikia baimei… Jeigu tam priešinsiesi tai sukels dar blogesnius simptomus. Tokiu atveju reikia nerti giliau, ir ieškoti baimės gilesnių priežasčių.

Na, kaip bebūtų įdomu suprasti viską kas man vyksta, tai nėra lengva. Jaučiausi kaip Alisa iš Stebuklų šalies, nežinanti ar gerti gėrimą ir sumažėti ar gerti gėrimą ir padidėti, ar bėgti iš urvo, ar pradėti verkti. Na, verkiau, leidau sau valytis, …ar žinojai, kad kai priverkiau į kavą, įkrito ašara, tai išgėriau kartu su kava savo DNR? Ir per visą gyvenimą žmogus gali išverkti 64 litrus ašarų? Šis įrašas nepasidarys  „įdomu žinoti“, juk mes ne apie tai – reikėjo man iškelti labiau visas emocijas ir baimes į paviršių. Aš tai žinojau, bet kai esi užstrigęs, na, esi užstrigęs. Rašytojo blokas, nemiga, apetito netekimas, žinoma ir dėl to atsiradęs nuovargis, mieguistumas, motyvacijos nulis…

Aš dirbu su terapiniu rašymu, vizualizacijomis, afirmacijomis, Taro ir orakulo kortomis, tai dalykai labiausiai padėję mano kelionėje, ir jie veikia! Tad puikiai žinojau, kad man reikia viską išrašyti, gal į ryškenį burbulą įlysti… Bet šį kartą jaučiau, kad tai nepadės, man reikia kažko… kitaip.

Kad labiau suprastum mane, tai aš nuo lapkričio mėnesio, kai gavau Taro kortas, suvokiau labiau kas esu sau kitų akyse, pirmą kortą ištraukus – kad save laikau kvailiu. Kad aš pamišusi, aš nenormali, aš per jautri, manęs niekas nesupranta, aš keistai veikiu, aš kvailys… Suvokiau gerai, kokios mano mintys, ties tuo dirbau ilgą laiką, o dar tuo metu dirbau ir su kitais savo šešėliais, tad tai buvo vienas iš minčių blokų, limituojančių įsitikinimų, saulės rezginio, širdies ir gerklės kamščių pavyzdys jums. O ir stipriai kabojo virš manęs kitų įstrigę žodžiai, kad esu per jautri, juk šiuose laikuose yra įsitvirtinęs manymas, kad būti jautriam – tai yra blogai, turi būti kovotojas, stiprus, atšiaurus, einantis griaunantis savo sunkumus. Turi turėti Liūto drąsą, Avino energiją, Dvynių kalbėjimo gebėjimus, Šaulio stiprias moralinės normas ir atvirumą, Vandenio inovatyvumą ir Svarstyklių gerą skonį. Tačiau pamirštame, kad turime ir kitus zodiako ženklus, o ir mes – daugialypiai – mes esame tiesiog… visokie.

Vykstant didelių energijų pokyčiams manyje nuo balandžio mėnesio priėmiau dar labiau, kad esu kūrėjas, o ne joks gi kvailys, o jeigu ir kvailys, tai tas kuris bėga ir gėlytes mėto ir džiaugiasi gyvenimu, bet ir šituo atveju tas kvailys ne kvailys, o magas…

Labai svarbu, kad mokytojas, ar žmogus, kuris atiduoda daug savęs savo veikloje rastų įrankių, metodų, praktikų, per kurias galėtų išlaisinti susikaupusias energijas, emocijas ar tiesiog atsipalaiduotų labiau. Apie tai ilgai galvojau, bet vis nerasdavau nieko, kas mane sudomintų.

Dalyvavau EFT (Emotional Freedom Technique) – Emocinės Laisvės Technikos seminare  „Kaip išsilaisvinti iš ribojančių įsitikinimų naudojant EFT“. Tai technika angliškai  „tapping“ vadinama – arba lietuviškai  „tapingas“. Aš nežinojau, kodėl aš galėčiau pradėti  „tapinti“, bet akivaizdu buvo, kad esu užstrigusi, ir kadangi žinojau kaip veikia baimė ir kokia ji, tapinau dėl užstrigimo. Suvokiau, kad kažkas yra pasislėpę viduje, turėjau iškelti, nors kūnas priešinosi…

Užsimerkiau su intencija suvokti kaip jaučiasi ir kokio pavidalo ir spalvos tas užstrigimas mano kūne. Tai praktikuoju ir pati, ir kitus mokau, kadangi dirbu su vizualizacijomis, dirbant su čakrų sistema tai labai padeda… Pamačiau toje vietoje, kur saulės rezginys ir šiek tiek širdies, juodą kampuotą metalinį plėmą. Jame maišėsi mėlyna su rožine, ir tąsėsi kaip snargliai juodi dryžiai. Prisiminiau, kad tai labai panašu prieš tris metus patirtą pirmą ryškų matymą – tuomet buvo įvykęs didelis nesusikalbėjimas su brangiu žmogumi, jaučiausi įskaudinta, nesuprasta, neišgirsta. Tas žmogus buvo kitame kambaryje, ir jaučiau, kad ta pykčio energija, kampuota, metalinė, sunki, tarsi gergždėdama vinguriavo, ir kiekvienas tos figūros kampas pasisukdamas aštriu kampu vis sukeldavo bangą manyje, kuri dūrė į širdį… Aš suvokiau, kad nors ir dirbau ties tuo skauduliu, dar ne iki galo buvau paleidusi jo.

Ir tapingas veikia!

Kartais emocijos iškyla, kurias mes ignoruojame, kad mes jas priimtum su nauju aiškumu, su nauju požiūriu ar atrastume naują būdą su savimi dirbti, kalbėtis ar tiesiog integruoti savo energijas ar kūrybiškumą.

Suprantu, kad mes nenorime grįžti prie skaudžių įvykių, ir kad tai nekelia nuotaikos, tačiau grįžimas į praeities skaudžius įvykius su naujomis akimis pakeičia mūsų gyvenimą. Ir aš žinau, kad tie grįžimai kartais reikalauja kitų pagalbos, nebijokime jos ieškoti ir ką priimti.

Kartais tikrai sunku užčiuopti, kad esi kažką paslėpęs net nuo savęs, tai vyksta nesąmoningai. Kartais sunku ir ego pamesti, nes  „aš pats susitvarkysiu“. Tačiau nebijokite eiti ir domėtis praktikomis, būkite smalsūs, nepamirškite, kad mes visi nors ir esame multidimensiniai padarai ir patiriame žmogiškąjį gyvenimą, mes esame tos būtybės, kurios išjaučia ta gyvenimą per save, nebijokime jausti. Nebijokite atmerkti plačiau akių, stebėkite save iš šono. Nebūkite tos pasakos vaikščiojančios, kurios pasiduoda lemties posūkiams, būkite tie mitai, kurie pakelia virš visų mūsų dienų rūpesčių, mūsų minčių verpetų, pakelia ten, kur Meilė. Kartais dar pagaunu, kad juokingai skamba, Meilė, Meilė, ką ta Meilė ane? Kas ja tiki, kas tiki magija, juk pasaulis žiaurus, žmonės žiaurūs, tačiau…

Atsisėk, įkėpk giliau, ir padėk ranką ant krūtinės, jauti, plaka? Neleisk jai plakti skausmo ar pykčio rimtu, neleisk jai plakti vien tik liūdesyje ar širdgėloje, Tu gali pasirinkti pradėti gyti. Šoliuok ieškoti kitų žmonių, vietų, knygų, kurios įkvepia pokyčiams. Mes nesame akmeniniai, ir turime pripažinti kartais sau, kad… jaučiame. O kartais jaučiame labai daug.

O aš bijojau, kad pranyks visi sapnai, kad nebejausiu, o užstrigimo būsenoje būtent taip ir būna – nieko, jokių vizijų, jokios intuicijos, jokių sapnų, tik retkarčiais išlenda sinchronizacijos tokios nulėpusios, apsivėmusios… Giliai gi žinojau, kad tik darydama veiksmus ir judėdama tolyn veiksiu taip kaip veikiu, nes atsibudau gi į save, nebegaliu užmigti…

Užmiegu tik į sapnus, jie atneša man įkvėpimą, naujas perspektyvas, pakylėja, pabaksnoja į tai, su kuo reikia dirbti labiau. Sapnanau nuostabų saulėlydį, atrodo tokio net nesu mačius realybėje, tik sapnuose. Dangus ryškiai rožiniai raudonas su oranžiniais dryžiais. Aš stoviu, ir geriu tą visa vaizdą į save. Matau daug medžių ir ryškiai rožinėmis smulkiomis gėlėmis, jos žiba, žaižaruoja, pulsuoja. Jaučiu, kad sapnuoju, jaučiu šiltą vėją, kuris man kutena skruostus, užuodžiu gėlių kvapą, kuris vinguriuodamas per šnerves kutena man širdį savo minkšta vibracija. Matau tolumoje vaikščiojančias kelias raganas, su tomis juokingomis smailėjančiomis kepurėmis, ir juodomis suknelėmis iki žemės. Aš prieinu arčiau ir pamatau samanų pievą, paliečiu koja ir ji pusiau susmenga. Matau pentagramą samonose, o virš jos vielos susiraizgiusios, irgi pentagramos formos, ir kai dedu koją į vidų tos vielos pranyksta ir samanos pradeda šildyt man koją, jaučiu elektros impulsus, ir matau, kaip samanos toje vietoje pradeda keisti spalvą, toje vietoje ryškėja rožinė spalva. Aš padarau taip kelis kartus, jaučiu virpulį kūne, ir vaikišką smalsumą.

Sapnuoju tokius ir ryškesnius sapnus jau 12 metų, ir mane vistiek jie nustebina savo simbolių, spalvų ir potyrių palete. Suprantu, kad tas saulėlydis tai kažko užsibaigimas, tai pabaiga. Saulė leidžiasi, parodydama, kad pasibaigė diena, bet tuo pačiu metu neša žinutę, kad artėja nauja pradžia – naktis. Ir koją dedu į samanas tai dešinę – tai vyriškoji energija, tai veiksmai. Tai nuo dešinės kojos prasidėjo tos gyvatės, gyvybinės energijos, kundalini dar vadinamos, kelionė į mane, per mane, prieš 3 metus. Ta energija kilo ir atvėrė visas čakras ir sprogo akinama šviesa, besąlygine Meile vadinama, arba nušvitimu. Raganos sapne savo buvimu nurodo, kad turėčiau labiau pažinti tą raganą savy. Ir kad atėjo laikas susidurti su savo baimėmis ir nubrėžti griežtesnes ribas.

Jaučiau pastaruoju metu, kad širdis tarsi slepiasi, kažko bijo, o rožinė spalva irgi asocijuojasi su Meile, besąlygine Meile ir… visa tai susiję su 8 ir 9 čakromis.

Buvau sąmoningo kvėpavimo sesijoje. Ėjau smalsumo vedama, o ir sunku užmigti, tad perskaičius, kad padeda įveikti nemigą iškart užsiregistravau.

Atsiguliau į sieną ir virš manęs kabėjo laikrodis, sustojęs, rodė 11 val. Pradėjome kvėpuoti giliau… Visai neilgai trukus man pradėjo tirpti kojos, plaštakos. Jaučiau kaip kyla banga iš manęs, nuo jos pradėjo kaisti nugara, jaučiau kaip per nugarą pradeda tekėti prakaitas, jaučiau, kad degu. Jaučiausi taip, tarsi mane būtų įmetę į mano sapną ant tų elektrinių samanų. Jaučiau, kaip veidą pradeda prausti ašaros ir aš… įsinorėjau varškėčių. Pieno nevartoju jau porą metų, tokiam pasirinkimui įtaką padarė pats kūnas, nusprendęs nebetoleruoti laktozės. Tačiau kartu pakilus sąmoningumo lygiui suvokiau, kad tai karvės kūno skysčiai, kurių galiu ir pasirinkti nevartoti…  „Na, reikės pasidaryti tofvarškėčių“, pagalvojau ir pajaučiau kaip mano kojos nutirpo iki šlaunų viršaus,  „juokingai rimtas tas gyvenimas, guliu, nes noriu įkvėpti naujo gyvenimo, o galvoju apie maistą“. Jaučiausi, tarsi Visata daro paskutinį egzorcizmą man, panašiai jaučiausi per dvasinio atsibudimo juodąją naktį – kai naktimis lankė košmarai, haliucinacijos, kai kūnas degė ir vibravo norėdamas atsikratyti senų programų, norėdamas išdeginti viską, kas man netiko ir man kenkė. Atsikeldavau visa šlapia nuo prakaito. Tuo metu tai buvo pradinis egzorcizmas, ir negalėjau nieko suvaldyti. O dabar gulėdama ir kvėpuodama suvokiau, kad aš esu galioje, aš valdau savo kūną, aš tai pati jam sukėliau, ir galiu liautis kada taip nuspręsiu. Įėjęs didesnis kiekis oro tarsi pravalė mano kanalus ir leido pasišalinti visiems likusiems kamščiams. Ir aš atmerkus akis įsinorėjau aviečių… Užliejo kikenimo banga, išėjau pavargusi, bet prašviesėjusi, ir kikenu viduje dar ir dabar, nors sesija buvo prieš keturias dienas.

Jaučiuosi dabar kaip tas išprotėjęs genijus, kuris laikė save kvailiu ir pamišusiu pezėtoju, bet dabar jis jaučia rožinę elektrinę energiją savy, kuri šiuo metu vyrauja ir kolektyviškai. Esu labai geras pavyzdys, integracijos pavyzdys, kaip mano vidiniai pokyčiai derėjo per šiuos metus su išoriniais planetiniais, kosminiais pasikeitimais. Vistik nors mano dvasinis atsibudimas pakėlė mane naujam gyvenimui, mano fizinis kūnas ir fizinis pasaulis negalėjo iškarti taip nerti į tą nežinomą vandenyną, mintys nespėjo paskui sielą, tad ši integracijos stovykla Žemėje, vaikščiojant pirmyn atgal per vaivorykštės tiltą, daužant dar galvą kartais į ją, truko trejus metus.

Ir aš esu kaip tas vaivorykštės tiltas, kuris jungia 3 D – mūsų realybę fiziniame lygmenyje su 5 D – mūsų realybę, kuri yra gyvenimas iš Širdies, aukštesnės vibracijos. Į 5 D nepakliūsi vien tik keldamas savo vibraciją, 4 D tai tamsos tyrinėjimas, tai tarpinė stotelė, Tu negali įžengti į 5 D, jeigu turi dar limituojančių tiesų, blokų. 4 D tai egzorcizmas, tai vaivorykštes tiltas. Ir jis man labiausiai patinka, nes leidžia man būti visose dimensijose, ir leidžia atnešti Širdies lopinėlį ant Žemės ir jį integruoti, kad galėtume sakyti, kad mes ne vien esame 5 D, o mes čia, ant Žemės, su Meile rankose.

Aš noriu būti padrąsintoja, noriu būti ta, kuri provuokuoja mąstymo pokyčius, galbūt dėl to atrodau kartais per grubi, nes išdrįstu tiesą sakyti be pagražinimų. Mano tiesa nebūtinai yra Tavo tiesa, tačiau kai kalbu, tikrai gali atrodyti, kad mano tiesa yra visuotinė. Žmones tai gali supykdyti, kurie nėra atviro proto, ir nesupranta, kad yra daugiau realybių, daugiau perspektyvų, ir kad kalbėdama nurodau tik vieną iš galimų perspektyvų – savo.

Esu ta, kuri žiūri plačiai, kuri plačiai atmerkusi akis į daugybę dimensijų ir perspektyvų. Vadinu save intuityvia sielos mokytoja,  nes visada sekiau Širdies keliu, nors to kartais ir nesuvokiau sąmoningai prieš dvasinį atsibudimą. Per Širdį kalba Siela. Stiprinau savąjį centrą, tai 8 čakra, tai dvasinė branda, ji yra tarp saulės rezginio čakros ir širdies čakros. Ši čakra tarnauja kaip Dieviškosios apraiškos ir kūrybos pasireiškimas. Padeda nukreipti energiją ir stimuliuoja viso kūno energijos sistemą. Padeda išreikšti save. Tai skatina įsitvirtinti visuomenėje į širdies areną, kad visi mūsų kūriniai spindėtų iš mūsų širdies, kad galėtumėte eiti savo keliu, darbu, gyvenimo misija, kuri atitinka širdies čakrą.

Sekdama Širdies keliu ir darydama savo praktikas ir ritualus, verdama savo Širdį vis labiau sukėliau savyje sprogimą, ir po to kai pasidariau tatuiruotę kuri tarsi sujungia saulės rezginio čakrą su širdies, ir mano matymu su gerklės čakromis tuomet prabudo 9 čakra – tai multidimensiniai aspektai, tai ir mediatorius tarp širdies ir gerklės čakrų – tai padeda kalbėti iš širdies, iš mūsų centro. Padeda suprasti žodinį sielos bendravimą.

Kalbėjimas atvirai kartais žmonės gąsdina. Tos tiesos, tos perspektyvos, kurios pasirąžydamos stojasi nuo dulkėto paviršiaus, pasipurto, ir laikydamos tvirtai savo emocijas ir Širdį kalba tvirtai tai, kas jai atrodo teisinga iš Širdies.

Mes visi augame ir mokomės, mūsų pamokos nors ir skirtingos, mes visi galime gyventi iš Širdies. Tu nesi per jautrus, Tu esi jautrus, galbūt empatas, ir tai yra didžiulė dovana. Tu nesi kvailys, Tu esi kūrėjas, kuris turi magiją savo kauluose, ir Tau reikia praktikų, kad išmoktum ja naudotis. Tu nesi sužalotas nepataisomai, Tu gali išgyti, Tu esi pats sau vaistas. Tu nesi Tavo patirtys, Tavo mintys, Tu esi kur kas daugiau. Ir Tavo jautrumas susijungęs su kovotojo dvasia sukuria Tave kaip stiprų Žemės karį, kuris neša Meilę, neša sąmoningumą ir tegu visi juokiasi, tačiau prisimink – kaip Tu elgiesi su savimi ir su kitais tai Tavo karma, kaip elgiasi su Tavimi – tai jų. Neleisk, kad kitų žodžiai nubrėžtų ribas Tavy, prieš save.

O aš esu Flow in Glow, žodžių junginys nugulęs iš mano Aukštesniojo Aš, su suvokimu kad tai mano didžiausia pamoka ir mano didžiausia palaima – plaukti savo žerėjime, savo šviesoje, stovėti savo galioje, bet taip, kad tai būtų nepriverstinis dalykas, o eitų iš vidaus, tai lengvas kritimas į vandenyno bangą, tai dvasios pajautimas ir susiliejimas su savo mintimis, kūnu ir siela, ir pajautimas, kad Tu esi kur kas daugiau, ir Tu gali daug daugiau negu Tau atrodo.

Elektriniai impulsai kutena mano koją, ir aš bėgu į savo likimą, nes esu ragana, esu kūrėja, aš esu mokytoja, aš esu mokinė, aš esu rašytoja, esu viskas, kuo norėjau būti. Ir šiandien įkvėpus labiau, jaučiuosi labiau savimi kaip niekad.

Aš žinau, kad net maži pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių, ir kartais tai reikalauja laiko. O ir svarbiausia – pradėti. Aš žinau, kad ši žinutė, šis savotiškas kitoks pasikalbėjimas su savimi, kažką kažkada pasieks pačiu laiku. Nes rašau Tau – jautriam, sukrėstam, pokyčių norinčiam, smalsiam ar tam, kuris nesupranta kas vyksta šiuo metu, ir tam, kuris patyrė keistų mistinių išgyvenimų – mes visi viename laive, tik mūsų skirtingi potyriai ir mąstymas, bei „veikimas“. Žmonės vaikšto savo induode, kūnuose, ir taip mažai mato, kaip jų energija veikia kitus, ką jie pastebės, jeigu patys savo energijos nejaučia. Ir kad nesuprastumėte manęs neteisingai, turiu pasakyti – aš matau daug realyvbių, aš matau daug tiesų, mano vienintelė visuotinė tiesa – Meilė, o visa kita priklauso nuo mūsų „veikimo“. O ir pati 27 metus buvau šiek tiek robotas, nemokantis emocijų reikšti, nesuprantantis, kad Meilė visų pirmiausia turi kilti iš vidaus – sau. Aš nesu ta, kuris teisia, aš nesu ta, kuris vertina, aš esu čia, kad susitiktumeme ten, kur esi Tu.

Jeigu reikia pagalbos ar patarimo, ar nori pakalbėti, padiskutuoti – parašyk man. O aš parašiau ir neriu iš urvo į kitą urvą, į tą, kur namai, ir neturiu nei sumažėti, nei padidėti, man užtenka tiesiog būti… Pasirink šiandien sustoti, įsiklausyk į save, Tu gali nustebti ką gali išgirsti…

Šiandien Pilnatis Vandenio ženkle, tai elektrinė meilė, tai viską pakeičianti Meilė. Pajausi tai, jeigu tik leisi sau griūti į tas samanas, ar į tą vandenyną, kas iš pirmo žvilgsnio gąsdina, tačiau tik žengus žingsnį, tik panėrus suprasi – kad tai didžiausia laisvė, kurią tik buvai patyręs. Ant Tavo širdies, tos rožinės gėlės prasiskleidusios, pasirodys ašaros, bet šįkart jos bus kitokios, viską nuplaunančios, lengvos, išlaisvinančios, jausmus ir spalvas paryškinančios .

Gražios dienos! Tegu čakros veriasi laisvai!

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Autentiškas gyvenimas

Mes kiekvienas gimstame kaip autentiškos būtybės. Ir tuomet kažkas atsitinka. Mes esame įsiurbiami į visuomenę, kuri vis meta į mus stereotipus, standartus, reikalavimus.  Tačiau tai nėra naudinga, tai labiau sukelia baimes, nes jeigu nesilaikysime taisyklių juk gi mus išjuoks. Kai kurie žmonės gali pritapti, kai kurie ne. Nepaisant to, tai yra visuomenės tikslas: įsitvirtink, pritapk.  O ir žmonės aplink mus, net artimiausi, gali juoktis iš mūsų pomėgių – „ką čia darai, būk normalus“. Ir mes sukamės toje spiralėje – juk norime būti „normalūs“, nes kaip kitaip mes rasime ryšį su kitais, juk vienas iš Sielos tikslų yra surasti, sukurti ryšį…

Mano asmeninė patirtis 

Aš iš savo patirties žinau, ką reiškia bandyti pritapti, kai nėra galimybės to padaryti ir likti autentišku.

Mano autentiškas aš: aš esu atominio jautrumo, arba kitaip, esu empatė, jaučiu kitų žmonių emocijas ir matau jų tikrasias formas, turiu didelę vaizduotę ir gyvenu kartais viena koja kitoje dimensijoje, kurioje šoku su drakonais ar esu drakonas, matau vizijas, sapnuoju ryškius sapnus ir juose kartais gyvenu, mano atskaitos taškai nėra dabartinės situacijos, dažnai mano laikas yra susiliejęs į vieną – praeitis, dabartis ir ateitis.  Ir man tai yra normalu. Mane domina neuropsichologija, kaip veikia smegenys, kas vyksta mūsų fiziniame kūne kai patiriame vidines gilias dvasines transformacijas. Visą savo realybę piešiu per savo patirtis, kaip ir kiekvienas, tačiau vis mažiau ir mažiau rasdavau su kuo pasikalbėti tokiomis temomis, tad nusprendžiau tylėti… 

Tad aš gyvenau ilgą laiką dvigubą gyvenimą, nusprendžiau tylėti, ir kuo mažiau dalintis su kitais kaip gyvenu ir kokia esu. Tiesiog, jaučiausi kvailys „normalių“ žmonių pasaulyje. Iš pradžių man buvo gerai, tačiau laikui bėgant mane pradėjo atakuoti smegenų miglos, skausmai, krito vazonai, degė smegenys, dingo sapnai ir vizijos, arba atvirkščiai – lankydavo košmarai. Jaučiausi, kad atsiplėšiau nuo savo tikrojo aš ir vaikščiojau kaip fantomas prie savo netikros savęs. Tai buvo alinanti kelionė, ir tai tikrai nebuvau aš – tai buvo nuobodu, buvau tarsi be gyvybės ženklų išmesta žuvis ant asfalto, kuri bandė vaikščioti, bet vis tik pašliauždavo truputį, ir vegetavo gerdama iš balos. Kvailys, o dar žuvis, puiku. Bendraudama iš ten, kur buvau jaučiausi tarsi tuščias apvalkalas, neturintis užpildančios medžiagos. Turėjau viešpatauti savo natūralioje saviraiškoje ir susitaikyti su „mažais pokalbiais“. Aš nesakau, kad tie pokalbiai yra blogai, tačiau tai nebuvo mano natūralaus buvimo išraiška.

Kokios yra pritapimo pasekmės?

Šis buvimo būdas man buvo beveik visas gyvenimas… O kai kuriems žmonėms tai tebėra jų gyvenimas, ir jie net neįsivaizduoja kitaip. 

Pritapimo pasekmės gali būti labai tragiškos, ir ši tragedija išryškėja, kai žmogus supranta, kad eina iššvaistyto gyvenimo keliu ir niekada net neįžengė į savo tikrojo potencialo kelią. Mūsų kūrėjas nesiekia juk gaminti žmonių klonų, jis gamina didelę įvairovę žmonių, tarp kurių yra daugybę skirtingų talentų. Kiekvienas iš mūsų savaip yra unikalus. Ir juk mūsų skirtumai padaro mus išskirtinius.

Jeigu visą gyvenimą praleidote stengdamiesi pritapti, tada iš tikrųjų tai darėte atsisukę prieš save. Nesąmoningai nusprendėte, kad tai, kas jūs esate, nepriimtina visam pasauliui. Tai yra didžiausias savęs slopinimo būdas.

Savęs slopinimo simptomai:

  • Iš išorės atrodote laimingas, tačiau iš vidaus esate be galo liūdnas
  • Trūksta pasitikėjimo savimi
  • Gerai jaučiatės tik tada kai gaunate kitų pritarimą
  • Jaučiatės išsigandęs, kai prarandate kitų pritarimą
  • Dažnai susiduriate su savo paties nepritarimu sau
  • Negalite nieko daryti naujo ar išreikšti save iš širdies, nes tai galėtų sukrėsti kitų žmonių lūkesčius
  • Klausote kitų standartų, o ne savo širdies

Kaip susigrąžinti savo autentiškumą

Geriausias būdas pradėti nuo mažų žingsnelių, kol pajusite, kad visiškai susigrąžinote, kas esate, ir jums patogu būti autentišku. Pirmiausia turite įvertinti, kur esate. Sudarykite visų savo gyvenimo vietų, kuriose jaučiate, kad nesate savimi, sąrašą. Kur manote, kad turite labiausiai stengtis, kad jaustumėtės priimtas?  Dabar pasirinkite vieną iš šių sričių, kurioje, jūsų manymu, jums būtų lengviausia atlikti pakeitimus.  Sutelkite savo energiją į šią sritį. Pastebėkite savo elgesį aplink kitus. Ar jaučiatės laisvas išreikšti save autentiškai? Ar jūs visada atsargiai sakote, kas, jūsų manymu, yra „teisingas dalykas“? Pradėkite ugdyti drąsą sakydami, kas yra jūsų širdyje. Išmokite tai daryti pagarbiai, taip pat gerbdami kitų jausmus, kurie galvoja kitaip nei jūs.
Pradėję laisvėti, galite pradėti ieškoti kitų sričių, kurios jums gali būti sunkesnės. Vėl pradėkite nuo mažų pakeitimų ir dirbkite prie didesnių pokyčių. Visa idėja yra suderinti savo išraišką su savo unikaliu, individualiu, kūrybingu „aš“.
Galų gale galite pastebėti norą padaryti didesnius gyvenimo pokyčius ir atverti naujas aistros ir netgi gyvenimo tikslo išraiškos galimybes.

Svarbūs dalykai, kuriuos reikia atsiminti

Autentiškumo idėja yra tapti labiau tuo, kas esame. Kalbama ne apie tai, kaip susvetimėti su kitais žmonėmis. Turint tai mintyje, gali būti žmonių, kurie nenori, kad jūs pasikeistumėte, nes jų tapatybė priklauso nuo to, koks jūs buvote ir koks esate – nuspėjamas. Gerbkite kitų nuomonę, nekenkdami sau.  Būkite nuoširdūs, ne atšiaurūs. Nepaisant to, ką kiti gali apie jus galvoti, atminkite, kad jūs esate tas, su kuriuo susidursite, jei švaistysite savo gyvenimą kitų pritarimui ir galų gale jūs nukentėsite.

Tikras autentiškumas visada yra meilės išraiška, nes jis kyla iš tavo aukščiausio, tikrojo, nuoširdaus savęs. Jūsų tikrasis aš yra pagamintas iš meilės. Ir dar blizgučių. Ir vaivorykščių. Ar tokios spalvos, kokios tik norite… Kam nors padaryta žala ar įskaudinimas nėra autentiškos meilės produktas.

Visada bus žmonių, kurie nenori, kad jūs pasikeistumėte. Turėsite nuspręsti, ar jums reikalingi tokie santykiai ar ne. Palaikykite erdvę kitiems, tačiau prisiminkite – jūs nepriklausote nuo kitų nuomonės apie jus.

Kuo daugiau galėsite gyventi autentišką gyvenimą, tuo laimingesni būsite. Ir tuo lengviau bus pasiekti visą savo, kaip žmogaus, potencialą, nes jūs gyvensite kaip savo laivo kapitonas, o ne žuvis ant asfalto, bandydama išgyventi…

Man autentiškumas tai atvirumas, visų pirmiausia – sau. Tai leidimas kitam pamatyti mane, kokia esu iš tikrųjų. Nebijojimas atrodyti kvailai, ir nebijojimas pasijuokti iš savęs. Tai kūrybinis procesas, tai saviraiška, kuri uždega gyvenimui. Tai savo vaizduotės, savo drakonų paleidimas iš narvų. Tai laisvė, tai nerimas į šiltą bangą būties, kuri nuramina, nuplauna, bet kartu ir pakelia ir įelektrina gyvenimui iš Širdies. 

Downloads.jpg

Leiskite sau būti iš Širdies savimi, tai kartais baugins ir bus nedrąsu, tačiau jūsų Siela žino kelią, pasitraukite sau iš kelio…  Autentiškumas yra nepaprastai magnetinis. Jūsų autentiškumas ne tik suteikia jums galios, bet ir suteikia galios kitiems, parodydamas jiems, kad taip galima padaryti.

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Transformacija ir gyvenimo ciklai

Gyvenimas vyksta ciklais. Kiekviename žmogaus gyvenime pirmasis ciklas yra gimimas ir paskutinis ciklas yra mirtis. Mirtis nėra pabaiga, o tik naujo ciklo pradžia. Užuot žiūrėję į šiuos ciklus kaip atskirus apskritimus, jie egzistuoja spiralės principu. Yra srautas ir viskas yra sujungta, kad galėtume sužydėti savo potencialu.

Žmogaus kūnas keičiasi kas 7 metus. 7 metų ciklo metu visos mūsų ląstelės atsinaujina, šis ciklas taip pat apima dvasinę transformaciją. Transformacija vyksta visiems. Tai natūrali gyvenimo dalis, tačiau dažniausią poveikį mums daro dvasinė transformacija. Prieš keisdami savo gyvenimą, tam tikru būdu mes turite… subyrėti. Tam tikra  mūsų dalis turi būti palaidota arba nutraukta, kad įvyktų transformacija. Šis procesas gali būti skausmingas, tačiau jis taip pat yra viena iš  magiškiausių ir apšviečiančių patirčių.

Pagalvokite apie vikšrą. Tam tikru jo gyvenimo etapu jis eina į kokono tamsą, kad įvyktų transformacija. Ar manote, kad vikšras žino, kas jam vyksta kai jis būna kokone?

Ir mes, kaip vikšras, įeiname į kokono stadiją, ir nesuprantame kur einame, ką darome, kaip jaučiamės. Bet vienas stiprus jausmas apima visą esybę – transformacijos.

Aš visą savaitę labai keistai jaučiausi – tarsi būčiau motinos įsčiose, aplink toks tirštas vanduo, ir jis tarsi skystas bespalvis vaškas krenta ant manęs ir aš jame mirkstu. Aš noriu ištrūkti, aš nieko nematau, aš nesuprantu savo jausmų, bet Siela trokšta revoliucijos, tačiau nežinau kaip ištrūkti, todėl tik plūduriuoju… Gulėjau ir jaučiau, kaip visa esybė prisipildo ašarų, sunku nesuprasti kur eini, sunku mirkti tamsoje. Atsiguliau ir staiga ant baltų kambario durų pamačiau juodą stačiakampį, o jo kampe buvo drugelis, kuris plazdeno sparnais, ir jo viena sparnų pusė buvo juoda, kita balta. Ir išgirdau mintį galvoje, bet ne savo: „Tu dabar kokono fazėje, pakentėk, tuoj baigsis“. Tai pirmas kartas kai išgirdau aiškią žinutę. Mintys pradėjo greitai dėlioti vertinimus: „Kokono fazė? Man? Negali būti, juk man transformacija įvyko prieš tris metus? Man dabar transformacija? Kas vyskta?“ Bet nubraukiau visus klausimus ir vertinimus, priėmiau savo būseną.

Jeigu neigtum kokono, ar kitokią stadiją savo gyvenime, kentėtų emocinis kūnas, ir dėl jo fizinis kūnas susirgtų, nervų sistema būtų aliarme, endokrininė sistema sustreikuotų, ir dar kiek vyktų procesų, kurių nesuprantame ar net nežinome. Jeigu kovotume prieš savo būseną tai atitolintų proceso baigtį. Reiktų priimti būseną, kurioje esame, reikia pasiduoti jai, priimti visas kylančias emocijas ir mintis, jų neteisti ir nevertinti. Tiesiog būti ir priimti kaip yra. Išorės veiksniai gali kisti, o ir kosminis oras nuolatos kinta, tačiau mes galime pasirinkti kaip mes reaguosime į pokyčius, išorinę aplinką, atsiradusius iššūkius.

Apie kosminį orą rašiau čia: Kosminis oras

FB_IMG_1562666473743

Viskas tam tikru laiku, viskas savu laiku, bet mes turime prisiminti, kad mes turime prisiimti visą atsakomybę už savo energiją ir sąmoningai priimti savo būseną, laikotarpį, ir priėmę turime pasirinkti žingsnius ką darysime tam tikroje situacijoje.

Buvau pilna negatyvių klausimų, galvoje sukosi ir negatyvios mintys ir iš anksnesnių situacijų susidarę vertinimai, buvau labai liūdna, iš pradžių kūnas priešinosi tai būsenai, skaudėjo pilvą nuo jausmų pertekliaus, skaudėjo galvą nuo minčių maišalynės. Jaučiau, kad kažkas stuma mane į ašaras. Jaučiau, kad mano venose yra baimės, kad yra to trapaus pažeidžiamumo. Bet aš žinau, kad pažeidžiamume yra drąsos, ir tik klausiant klausimų, atliekant veiksmus ir pasitikint nežinomu galima atrasti kažką naujo. Kartais mūsų Sieloms reikia staigios stiprios tiesos nutėkštos teisiai į veidą, kartais mums reikia švelnaus žnybtelėjimo, kartais reikia vien tik saulės, šviesos, kartais reikia ir pasislėpti – visiškos tamsos – kokono būsenos… Jaučiausi viena, negalėjau rašyti, negalėjau kurti, atrodo tarsi pakilęs vėjas atnešė žinutę, kad artėja nauja pradžia neišvengiamai. Aš giliai įkvėpiau ir leidau sau tiesiog mirkti toje maišalynėje. Jaučiau kaip plūduriuoju ir aplink mane skraidžioja visos emocijos ir visos mintys. Negriebiau nė vienos minties, nė vienos emocijos, leidau viskam plaukioti kol… nuplaukė. Mano gyvenime ateina pavasaris, nors ir dabar vasara. Kažkokia mano dalis numirė, ta dalis  kažkada buvau Aš. Bet transformacija tai ne mirtis, tai atgimimas.

Mes suprantame, kad išoriniai veiksniai mus veikia, kaip ir kosminis oras, bet mes turime prisiminti, kad savo veiksmais mes kuriame savo realybę.

Kas prasideda tas ir baigiasi mintimi…

Kokonas primena, kad būna dienų, kai norime pabėgti nuo visko, net nuo savo Širdies, nuo to ką jaučiame. Natūralus senų minčių, senų įsitikinimų ir jausmų „trinimas“ yra būtina dalis mūsų transformacijos kelionėje. Tai laikas, kai mes turime išryškinti savo Širdies plakimą, savo Meilę sau ir Šviesą savy.  Taip Širdis gali drąsiau priimti naują. Tai laikas, kai Dvasia parodo, ką turime palikti už savęs, kad turėtum didesnę laisvę. Kokono būsena tam, kad patirtume atsiskyrimą nuo pasaulio, tačiau saugioje terpėje. Toje terpėje galime pasirinkti atsiverti sau labiau, pasitikėti savo Širdimi ir vidine jėga, pasirinkti mylėti, vietoj to, kad atiduoti savo jėgą baimėms.

Širdies atvėrimas tai sąmoningas pasirinkimas ir tai gali jaustis kaip iššūkis. Tačiau Siela žino, kad tai yra tai, ko mums reikia, kad kiekvieną dieną galėtume gyventi iš Širdies ir jausti, kad esame sujungti su kitais. 

FB_IMG_1562446233681.jpg

Tu laisvas, nesvarbu kokios taisyklės supa Tave. Tu laisvas, nes žinai, kad Tu esi atsakingas už savo veiksmus ir savo energiją. Leisk sau priimti tą etapą, kuriame esi, pabandyk neteisti ir nevertinti savo minčių, pamesk visas limituojančias mintis, leisk vėjui nunešti Tave arčiau Tavo tikslų ir svajonių, leisk sau gyventi iš Širdies…

Daug Meilės,

Flow In Glow | Žydrūnė