Kelionė į save

KODĖL REIKALINGA KELIONĖ Į SAVE?

Kad galėtume skleisti savo tikrąją šviesą, eliminavę visus šešėlius, kad galėtume Mylėti save ir kitus bei pasaulį ir gyventi autentiškai bei sveikai. Kas įeina į darbą su savimi? Darbas su kūnu, širdimi, mintimis, siela ir dvasios supratimas. Aš labiau kreipiu dėmesį į šešėlinį „Aš“ – pasąmoningą „Aš“, pasislėpusį, negatyvų, stabdantį, bijantį, kreipiu dėmesį į vaikystės traumas, limituojančias tikėjimo tiesas, energijos blokus kūne.

MANO TIKSLAS – parodyti būdus, praktikas, kaip suprasti šešėlinį „Aš“ (per sapnus, patirtis, astrologinius aspektus, Taro kortas), suprasti savo traumas, blokus (čakrų sistemoje), negatyvius aspektus, užspaustas emocijas, paslėptus jausmus, limitus, kad galėtų žmogus pats eliminuoti trukdžius, kad šviesa galėtų laisvai tekėti kūnu, mintimis, širdimi ir siela. Darbo su savimi tikslas sujungti mintis, kūną ir sielą, kad pajustume dvasios grynumą ir šviesumą.

39557989_2086253011393663_7387546321252515840_o.jpg

KODĖL REIKALINGA ATMINTINĖ, PATARIMAI?

Darbas su savimi, reikalauja nervinės, fizinės, dvasinės stiprybės, kantrybės, tad kad labiau nesusirgtume ir nepasimestume reikalinga žinoti, ką daryti vienu ar kitu atveju. Dirbant su mūsų daugiasluoksniu kūnu labai svarbu atkreipti dėmesį į kiekvieną sluoksnį – čia pateiksiu pagrindinius – fizinis, mentalinis/psichinis, emocinis ir dvasinis.

KAIP PRADĖTI KELIONĘ Į SAVE?

Kelionė į save tai pažinimas savo Tikrojo Aš, savo Sielos. Kai mes esame praradę ryšį su Siela mes sergame – mus apgaubia nerimas, depresija, chroninės ligos, priklausomybės. Kai išmokstama klausytis savęs, savo Sielos, tada galima peržengti kančias, įkūnyti besąlyginę meilę ir gyventi autentiškai. Kad vėl išmoktume klausytis savo Sielos mes turime būti pasiruošę pašalinti bet ką, kas užtemdo mūsų šviesą ir palieka stovėti tamsoje. Įprasti trukdžiai yra toksiški įsitikinimai, dogmos, užspaustos mintys ir jausmai, vaikystės traumos. Darbas su savimi, arba su savo Siela, reikalauja kantrybės, laiko, pasiaukojimo ir drausmės.

KŪNAS

Mūsų kūnai yra tiltai tarp žemės ir dvasios. Mes esame dvasinės būtybės, patiriančios žmogiškąją patirtį, ir mums yra gyvybiškai svarbu susisiekti su fiziniais indais, kurie yra mūsų namai. Rūpinimasis, supratimas, klausymasis ir visų mūsų fizinio kūno sluoksnių išjautimas yra gyvybiškai svarbi dvasinio augimo dalis. Tikrasis gydymas ir vientisumas – tai mūsų psichologinių ir dvasinių atradimų įžeminimas į mūsų esybę, neapeinant ir neignoruojant tikrovės, kurioje mes visi gyvename. Tikiu, kad kūnas yra toks pat dieviškas ir paslaptingas kaip ir kas nors kitas.

EMOCINIS KŪNAS. ŠIRDIS

Mūsų emocinis kūnas yra visų emocinių patirčių, kurias mes kada nors patyrėme, suma, o taip pat ir mūsų bendras susirūpinimas malonumu ir troškimais. Ar žinojai, kad žodis „emocija“ reiškia „judančią energiją“? Kur mintys ir jausmai eina energijos srautais. Kenkėjiška patirtis patirta per visą gyvenimą yra energetiškai laikoma atminties sluoksniuose (pasąmonėje ir nesąmoningose mintyse) kūno viduje, kuris veda kasdienines mintis ir jausmus. Todėl, jei nežinome apie savo vidines žaizdas ir neišgydėme šių praeities žaizdų, mes tampame neigiamo energetinio poveikio kaliniais. Ar kada nors buvo taip, kad elgeisi nepageidaujamai ar reagavai tokiu būdu, kad nesijautei kaip tikrasis „Aš“? Šios nepageidaujamos reakcijos yra emocinių žaizdų, kurios egzistuoja kaip esanti energija, gyvenanti Tavo viduje, rezultatas.

Emociniame kūne yra ir meilė. Kai kažkas yra teisinga ar gera, mes jaučiame džiaugsmingą akimirką, mūsų širdis bendrauja su mumis per mūsų pozityvias emocijas. Mūsų gyvenimo tikslas yra širdies pilnatvė. Visa tai, kas yra teigiama, aistringa, džiaugsminga ir harmoninga, veda į pilnatvę. Kai išgydome emocinių žaizdų sluoksnius, mes perkeliame save į dominuojančią džiaugsmo ir meilės būseną. Širdis yra sielos durys. Kai klausome širdies, mes esame susiję su protinga, instinktyvia intuicijos energija. Mūsų širdys yra tai, kas mus sieja su kitais, rodo meilę, užuojautą, atleidimą, atskleidžia tai, kas akimi nematoma. Tačiau traumos, skausmas, netektys, toksiški įsitikinimai sukelia širdies uždarumą ir „išjungia“ iš gyvenimo.

MENTALINIS/PSICHINIS KŪNAS. MINTYS

Psichinis kūnas yra galingas, dinamiškas energijos instrumentas. Psichikos kūne yra dvi dalys: egoistinis protas (mažasis protas) ir Dieviškasis protas. Egoistinis protas yra galingas įrankis kuriant harmoningą tikrovę ar kančių tikrovę. Tai nėra mūsų egzistavimo varomoji jėga, tai tik įrankis, naudojamas valdyti ir pasiekti išplėstą sąmoningumą. Dieviškojo proto vibracinė patirtis prasideda kaip subtilus raminimas, kuris gilinasi į taiką ir ramybę. Tačiau šiuolaikiniame gyvenime egoistinis proto programavimas neleidžia susijungti su dieviškuoju protu, tačiau dirbant su mintimis galime tai pasiekti, jeigu tai pasirenkame.
Mintys padeda mums organizuoti, planuoti, suprasti, kurti, vizualizuoti, suprasti ir naudoti logiką. Tačiau, kita vertus, negailestingos mintys yra neišmanančios, išankstinės, neapkenčiančios, nelogiškos, beprotiškos ir apgaulingos. Mintys gali būti naudojamos kaip kūrimo įrankis arba sunaikinimo įrankis. Visos mūsų kančios kyla iš proto ir neišnagrinėtų minčių, įsitikinimų, mąstysenų, gynybos mechanizmų ir žaizdų, kurias mes nešiojame.

DVASINIS KŪNAS. SIELA

Siela yra dvasinė esmė – tai yra dalis, kuri peržengia protą ir yra susijusi su dvasia. Nors dvasia yra panaši į vandenyną, siela yra tokia, kaip bangos toje vandenyno dalyje. Siela taip pat gali būti suvokiama kaip išreikšta dvasia, arba yin / Šakti energija (siela), yang / Shiva energija (dvasia). Kitaip tariant, viskas šiame fiziniame krašte turi sielą ar esmę. Siela gali būti suvokiama kaip Aukštesnysis Aš – jame yra visa reikalinga išmintis, patarimai, kurie reikalingi Žemėje. Dvasinis kūnas tai begalinės durys į daugelį aukštų vibracinių būsenų išsiplėtusio suvokimo, apšviestojo pažadinimo ir mūsų mistinio Aš.

40029781_2095081700510794_1122913809355243520_n.jpg

Keturių egzistencijos kūnų paslaptis yra ta, kad kai fizinias, mentalinis ir emocinis kūnai pasiekia harmonijos ir pusiausvyros būseną, įjungiama aukštesnė mūsų dvasinio kūno vibracija. Taigi prasideda vis didėjantis mūsų dvasinės gamtos išsiskleidimas, kuris pradeda atidaryti duris į apšviestas ir išplėstas sąmonės būsenas. Šios išsiplėtusios sąmonės būsenos lemia tiesioginę sielos šviesos patirtį. O jeigu paprasčiau – kai fizinis, mentalinis ir emocinis kūnai pasiekia harmoniją tuomet siela pradeda judėti aukščiau ir pradeda skleisti šviesą į vidų ir į išorę!

DVASIA

Dvasia – tai drobė, ant kurios driekiasi visi Visatos kūriniai. Dvasia peržengia protą ir ego. Viskas kyla ir grįžta prie šios didelės jėgos. Dvasia taip pat žinoma kaip Dievas, Brahma, Tao, Vienybė, Begalinė sąmonė ir turi daug kitų pavadinimų. Dvasia yra daugelio religinių ir dvasinių judėjimų ir tradicijų pagrindas. Palaimintas arba „apšviestasis“ žmogus gali būti suvokiamas kaip tas, kuris susivienijo su Dvasia ir peržengė ego protą.

PATARIMAI, ATMINTINĖ

Pagrindinės „taisyklės“ pradedant ar užsiimant darbu su savimi, kai paliečiami gilesni pasąmonės ar sielos sluoksniai labai svarbu skirti laiko sau, vienatvėje, gamtoje. Labai svarbu neskubėti, čia niekas nelaimi, nerungtyniaujame kas greičiau „supras“ ar „išgis“, čia yra nesibaigiantis procesas, kurį ir aš pati tęsiu, čia pabaigos nėra. Tik mes vis einame gyvenimo spirale, ir suprantame dalykus vis labiau, išmokstame pamokas, pamatome tikrus kitų veidus, pamatome ir pažįstame save labiau, išgryniname savo vertybes, išjaučiame savo jėgą ir autentiškumą, vis sliuokdami spirale prisipildome Meilės vis labiau – bet, jeigu tai pasirenkame – gyventi iš širdies. Svarbu „pasiduoti“ procesui, mėgautis procesu, jausti smalsumą, išmokti klausyti labiau – savęs ir kitų. Kitas svarbus dalykas – tikėjimas – tikėjimas savimi, procesu, Visata.

Dirbant su manimi pateikiama atmintinė atsižvelgiant į asmeninius poreikius ir išgyvenimus, bei patarimai ką daryti kai keičiasi vidinės ar išorinės energijos.

Kas tai bebūtų – baimė, trauminė patirtis, vaikystės blogi prisiminimai, ar dar kažkas –kai suprantame tai ir priimame, kai pamatome aspektus tuomet tos patirtys ir visi kiti blogumai nebegali valdyti mūsų gyvenimo. Kai mes išgyjame emociškai tuomet mes leidžiame sau augti ir vystytis emociškai, gilesniame, dvasiniame lygyje.

41862354_2125470060805291_4545313840102899712_n.jpg

Tu esi daugiau negu įsivaizduoji, ir gali daugiau negu Tau atrodo, tiesiog leisk įvykti pokyčiams, jie tik tai į gerą, ir leisk sau patirti nuostabią kelionę!

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Psichiniai gebėjimai ar beprotystė?

Per visą istoriją įvairios kultūros visame pasaulyje dokumentavo psichinius gebėjimus. Tie žmonės gali matyti už fizinės sferos ribų, mato dvasinį pasaulį. Kai kurie įvaldė savo psichinių galių panaudojimo meną, kad jie galėtų padėti kitiems suprasti praeities paslaptis, prognozuoti ateitį ir geriau suprasti dabartį.

Kiekvienas turi tam tikro lygio psichinius gebėjimus. Mes visi galime pasirinkti gyventi klausantis savo intuicijos, jei norime… ir mes visi galime bendrauti su dvasiomis. Skamba beprotiškai? Kaip žinoti, ar tai tikrai psichiniai gebėjimai, o ne beprotybė?

DSC_5144 - Copy.jpg

Požymiai, kad turite psichinių gebėjimų:

  • Sapnai. Sapnuojate sapnus, kurie išsipildo arba gali būti susiję su realiais įvykiais. Jei sapnuojate ryškius sapnus užsirašinėkite sapnus bei kiek įmanoma daugiau detalių.
  • Įspėjimai. Jie gali ateiti sapnuose arba per meditaciją, atsitiktinai „atplaukti“  į mintis. Vėlgi, tas mintis užsirašykite – gali ateiti laikas, kai informacija padės.
  • Patiriate déjà vu įvykių.  Mažiau tikėtina, kad tai jūsų praeities prisiminimai, jie primena „ateities prisiminimus“.
  • Stiprus ryšys su žmogumi. Toks ryšys tarsi jūs turite telepatinį ryšį. Paprastai kitas žmogus irgi jaučia tai. Telepatinis ryšys nebūtinai yra ženklas, kad jūs sutikote savo sielos draugą, todėl aklai nereikia šokti į santykius.
  • Rankų gydomoji galia. Kai žmogus, kurį žinote serga, jūs turite didelį norą dėti rankas ant jų. Tai ženklas, kad jūs galite nukreipti gydomąją galią. Galima tai lavinti mokantis Reiki ar kitų gydymo būdų.
  • Vietos istorija. Jūs juntate vietos istoriją. Įėję į seną pastatą pasijaučiate tarsi nesiorientuotumėte aplinkoje. Jūs galite pagauti mintis ar vizijas, kurios „praplaukia“   pro jūsų protą.  Jei taip atsitiks, verta iš karto užsirašyti ką jautėte ir ką matėte, ir vėliau atlikti tyrimus apie praeities įvykius toje vietoje.
  • Daiktų istorija. Jūs pasiimate objektą ir patiriate senojo savininko emocijas.
  • Girdite balsus. Girdite balsus, buzgimą, virpesius, skambėjimą savo galvoje. Jūs turite atskirti savo mintis ir psichinį šaltinį. Gali būti, kad jūs galite „aiškiai girdėti“.
  • Matote vizijas. Jūsų vaizduotė labai ryški ir plati, kuriate vaizdinius nesąmoningai, daug sapnuojate ryškių sapnų.
  • Yra stiprus jausmas, kad reikia užmegzti ryšį, surasti savo gentį. Dažnai tokie žmonės ištiria įvairias religijas, ypač žemiškas, pavyzdžiui, wicca ar pagonybę. Jus gali traukti magija, Taro kortos, astrologija.
  • Galite matyti kitų žmonių auras. Galite papasakoti tik pažiūrėdami, ar kas nors yra sveikas, teigiamas, entuziastingas ar blogas, depresuotas ir neigiamas.
  • Jūs jaučiate kitų žmonių emocijas. Tai gali prasidėti bet kuriuo metu jūsų gyvenimo metu. Jūs tampate empatišku žmogumi. Kaip tai valdyti suprantama palaipsniui savarankiškai mokantis, kad tai netrukdytų normaliam gyvenimui.
  • Trauminiai įvykiai. Po trauminio įvykio, pvz., nelaimingo atsitikimo ar artimo mirties, pradedate patirti psichinius reiškinius. Kartais tokia trauma atveria psichinius gebėjimus arba leidžia labiau suvokti juos.
  • Jūsų gyvenimas labai keičiasi. Galite pastebėti, kad atsiranda vis kitokie sukrėtimai – galite prarasti geriausią draugą, bet surasti naują. Jūsų asmeniniai santykiai byra. Jaučiate stiprų norą išeiti iš savo darbo. Jūs nesuprantate, kodėl visa tai vyksta. Jūs galite jaustis išlaisvintas ir linksmas, arba galite jaustis, kaip viskas yra prieš jus. Visa tai susiję su psichinės energijos judėjimu.

Aš galėčiau išvardinti, kokius psichinius gebėjimus turiu aš, tačiau aš save vadinu intuityvia, ir to pakanka, o mano aplinkoje žmonės apie mane sako, kad aš „atominio jautrumo ir plintu kaip radiacija“. Jeigu tai priskiriama prie beprotybės, tai taip, aš esu beprotė, ir tuo didžiuojuosi ir esu be galo dėkinga už tai. Aš negaudau žmonių ar kosminių energijų nuolatos, aš kitų žmonių minčių neskaitau, ateities neburiu – mes esame atsakingi už savo ateitį, ir tik protingais sprendimais ir drąsiais veiksmais galime pakeisti savo realybę.

Žmonės bijo to, kad yra neįprasta, kitaip, nesuprantama, ir žinoma, neturi fizinių įrodymų – „nemačiau, taip nėra“  . Psichiniai gebėjimai yra aukštesni subtilūs pojūčiai, kurie yra už mūsų racionalaus proto, žinojimo, matymo, klausos, išjautimo. Natūralių intuityvių / psichinių gebėjimų ugdymas ir naudojimas gali mums padėti interpretuoti, išaiškinti ir išplėsti savo patirtį, daugiau už mūsų penkis fizinius pojūčius.

DSC_5136.jpg

Aš stoviu tvirtai ant žemės, esu atvira šviesai, mano akys plačiai atmerktos, esu atviro proto, ir didžiausias pastovumas gyvenime yra atvira širdis. O ir koks skirtumas, matau ar kalbuosi su angelais, bembiais ar ateiviais, jeigu tai… iš širdies!

Juk kas iš širdies – širdį pasiekia?

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

 

Būti laukiniu ir šventu

Aš visada buvau tas žmogus, kuris stovėdavo nuošaly, mintyse tarsi vienišas paukštis, sukantis ratus aplinkui, kuriam vadovauja vidinė mėnulio šviesa, kuris bando rasti namus, bando rasti savo tiesą.

a.jpg

Aš kai pradėjau savo dvasinę kelionę maniau internetuose rasiu savo namus, tačiau aš rasdavau krūvą kalbų apie kitas dimensijas, kas antras sakinys buvo „vibruok aukščiau“, „rask savo misiją“, ir šioms kalboms kažko trūko… Vietoj to, kad būtų kažkas, kas mums padėtų išgyventi integraciją (tas žodis toks įdomus, skamba tarsi ateivis atskridęs bando pritapti prie žmonių, čia kaip iš Moby klipo „In this World“), padėtų surasti pusiausvyrą ir vientisumą, šiuolaikinis dvasingumas iš vienos pusės atrodo tokia vieta kur vien tik apšviestas blizgesys, aukšta vibracija – kitaip sakant vien tik amžinoji euforija. Žinoma, nėra nieko blogo naudoti dvasingumą kaip laimingą narkotiką, jausmą, gerą hobį ar vilties šaltinį. Ne visi gali susidoroti su tikrove, ir tai yra normalu. Mes visi esame skirtinguose augimo etapuose.

Mūsų žmonijos dvasingumo neigimas ir vengimas vyksta beveik visuose dvasiniuose keliuose – naujojo amžiaus, budizmo, ezoterizmo, okultizmo, induizmo, taoizmo, rytų ir vakarų misticizmo, net jogoje ir šamanizme. Visur, atrodo, kad žmonės save apgaudinėja, būkite „teigiami“, jie sako, „tik gera vibracija“, „pritrauk daugiau finansinės gerovės“, „sutelk dėmesį tik į laimingas mintis.“

Aš pavargau nuo to.

Aš pavargau nuo vengimo būti tikru.

Aš pavargau save „spausti“ į to dvasiško žmogaus įvaizdžio dėžę, kurioje vien tik nušvitimas ir nieko neskauda.

Aš pavargau nuo to dvasingumo, kuris sako kaip rengtis, ką galvoti, ką jausti.

Aš pavargau nuo teisimo ir nepalaikymo, kai žmogus būna jautrus ir pažeidžiamas, ir kai išsako savo jausmus atvirai.

Pavargau nuo dvasinio „ego“, kuris sako „taip geriau, tai labiau išsivystę, pažengę, evoliucionavę“.

Aš pavargau nuo spaudimo būti tobulu, ir spaudimo transformuoti savo purvą, kad pritaptumėme prie tų, kurie yra tos pačios „aukštos vibracijos“.

Aš pavargau nuo neva dvasiškų etikečių ir idealų, kurie sukelia nesaugumo jausmą ar gėdą.

Pavargau nuo toksiškų mokymų, kurie sustiprina traumas.

Aš pavargau nuo filosofijų, kurios smerkia kūno pojūčius ir aistrą.

Aš pavargau nuo dvasingumo, kuris kelia į viršų „šventumą“, bet atmeta „laukiniškumo“ idėjas.

Aš esu netobula. Aš darau klaidas. Aš turėjau daug ką išmokti nuo savo dvasinio kelio pradžios. Normalu būti netobulu. Normalu mokytis, sutikti kliūtis kely ir kristi; jausti kad bijai, ar jausti, kad esi chaosas ir netvarka; normalu jaustis pasimetusiam; normalu yra jaustis ir žmogišku ir Dievišku, normalu jaustis, kad esi vien tik žemiškas, ar kad esi labiau Dieviškas.

Dvasinis gyvenimas ant žemės gali būti ne toks populiarus, kaip vaikščiojimas ant vaivorykščių, bendravimas su angelais ar keliavimas į kitas dimensijas, tačiau žemiškasis dvasingumas yra būtinas labiau nei bet kada anksčiau. Be dvasingumo „įžeminimo“ jis tampa tarsi pūkuotas debesis, į kurį mes išeiname iš kasdienio gyvenimo. Vietoj to, kad išspręstume savo problemas, tai sukelia jų vengimą, neigimą. Tačiau mūsų problemų užkasimas po kilimu jų neišsprendžia. Jeigu dėmesys skiriamas tik „kylančiam dvasiškumui“ tai nepadės mums susidurti su šešėliais.

Mums reikia ir pakilti, ir nusileisti. Tik tada, kai nusileisime į paslaptingą mūsų psichikos sferą ir keliausime per tą tamsų mišką, mes galėsime pakilti.

Man giliausia dvasingumo forma tai tokia forma kuri siekia integracijos, pusiausvyros ir vientisumo. Aš turėjau kelis periodus per trejus metus, kai įlisdavau į tą pūkuotą debesį, tai buvo ir mano išsilaisvinimas ir mano kančia, nes kai žmogus nejaučia žemės po kojomis, nejaučia gerai savo kūno tuomet prasideda… panikos priepuoliai, socialinis nerimas, netgi „dvasinė depresija“. Todėl, jeigu norite pradėti „nerti giliau“ į save prisiminkite – pirmiausia turite tvirtai stovėti ant savo kojų, ant žemės.

Žemiškasis dvasingumas – tai visi mūsų gamtos aspektai – geri ir blogi, gražūs ir bjaurūs, šventi ir laukiniai. Tai yra visų mūsų gamtos pusių auginimas ir tyrimas: mūsų logika ir intuicija, mūsų protas ir siela, mūsų širdis ir kūnas.

Tikroji vidinė ramybė, vientisumas ir meilė ateina tada, kai sugebame būti su visa mūsų prigimtimi, ją suprasdami ir priimdami. Tikrasis dvasingumas, mano požiūriu, gali įkūnyti ir mūsų šventą ir laukinę prigimtį mumyse.

sss

Kad priimtumėte šventą ir laukinę savo prigimtį, reikia integruoti dvasinę praktiką su psichologiniu augimu ir gijimu. Jūs turite siekti ištirti savo pagrindinius įsitikinimus, sąmonės mąstymą, toksiškus įpročius, gynybos mechanizmus, šešėlius ir neapgydytas žaizdas – viską, kas paslėpta jūsų proto turinyje, ir stengtis užtikrinti aiškumą, pusiausvyrą ir gijimą. Kitais žodžiais tariant – reikia atsisėsti ir priimti visą savo vidinį purvą, ir pradėti kapstytis po jį su Meile ir kantrybe. Pasisodinti ir savo demonus reikia, pašerti bananais, ar ką jie ten valgo, kad ramiai sėdėtų, ir klausti tikslingų klausimų, kad paaiškėtų ko gi jie nori. Reikia suprasti – kad ir kokie demonai – jie nori būti suprasti, kad ir koks purvas – iš jo gali išaugti gėlės.

Kartu su šiuo psichologiniu augimu ir brandinimu ateina dvasinis augimas ir brandumas. Dvasinė praktika reiškia viską, kas padeda jums peržengti ego ir patirti savo amžinąją prigimtį. Tai gali būti dėmesingumas (mindfulness), meditacija, joga ir tiesiog „pasinėrimas“ į gamtą, tai gali būti bet kas, kur pajaučiate ir išgirstate save labiau.

Jūs turite laisvę pajusti vėją savo plaukuose, saulę ant veido ir žemę po kojomis. Jūsų gyvenimas yra jūsų kūrinys. Jūsų likimas yra jūsų rankose. Įsitikinkite, kad išeinate iš savo minčių ir į savo kūną – į širdį, kraują ir kaulus … ką jie jums sako? Gerbkite savo instinktinio pobūdžio išmintį. Gerbkite laukinę aistrą, kuri pulsuoja giliai ir suteikia jums motyvaciją. Nėra prasmės vaikščioti keliu, kuris nesijaučia savas, kuris neužkuria aistros viduje. Leiskite savo vidiniui vilkui riaumoti garsiai ir laisvai, leiskite savo vanagui pakilti taip aukštai, kad jis jaustųsi laisvas kaip niekad.

Jūs esate ir keliautojas ir kompasas, o didžiausia šviesa yra jūsų pačių Siela.

Priimant ir šventą ir laukinę savo prigimtį grįžtame ten – kur Meilė. Meilė taip pat yra savigarba ir autentiškumas. Meilė gali sėdėti jūsų bjaurumo ir degančios gėdos audrose ir sakyti jums: „gerai, aš suprantu, atleidžiu Tau“. Meilė gali pakelti iš kasdienio gyvenimo purvo ir vis dar matyti tą Dieviškąją vertę. Meilė sugeba išsikapstyti iš purvo ir gyventi pagal savo tiesas.

Tu gali sau duoti leidimą – būti ir šventu ir laukiniu. Linkiu priimti savo laukinę pigimtį. Ir atrasti savyje Dieviškumo kibirkštį.

Ir… radau žmones, kurie tvirtai stovi ant žemės, ir nekalba vien tik apie amžinąją euforiją, jie mane lydi visą kelionę, ir aš jiems labai dėkinga. Ieškote įkvėpimų, patarimų? Nesustokite ties vienu žmogumi, ties vienu straipsiu, ties viena perspektyva ar viena mintimi, būkite smalsūs, klausinėkite, ieškokite, nesustokite.

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Pažeidžiamumas. Širdis

Ar teko sapnuoti tą patį sapną kelis kartus? Aš sapnuodavau vis tą patį sapną iki 2016.

Gilūs tamsūs pilies požemiai ir daug vienuolių su pilkais ilgais apsiaustais su gobtuvais. Aš irgi su tokiu apsiaustu. Jie mane tempia ir guldo ant didelio pilko akmens ir paėmę durklą, laikydami mano rankas, įbeda durklą į krūtinės vidurį. Aš pajaučiu, kad skausmas užpildo mano visą esybę, aš surėkiu ir… numirštu.

Prabundu. Kartais net su šauksmu. Išpilta prakaito. Aš suprantu, kad aš ragana, ir jie mane nužudė, tik nesupratau kodėl…

Tatuiravimo mašinėlė nesustojo, ir aš gulėdama ant gulto, atsidūriau tarsi ant to paties pilko akmens iš sapno. Gyvenimai susiliejo ir jaučiau kaip durklas yra manyje, mano krūtinę raižė skausmas, jaučiau, kad mirštu… Mane nužudė, nes aš skleidžiau tiesas, kurios budino žmones į didesnį sąmoningumą, į didesnę Meilę… „Kaip gerai, kad mes gyvename tokiais laikais, kai galime laisvai kalbėti, ir niekas mūsų už tai nesudegins ant laužo ir nenužudys“, – pagalvojau.

Pajaučiau kaip manyje kažkas atsivėrė. Pajaučiau, tarsi ta seniai planuota tatuiruotė, kuri taip mistiškai ant manęs nugulė vaizduotėje – tarsi mano iniciacija į kitą Sielos augimo lygį.

61928764_2306527682952287_9104881237847179264_n-001

Tačiau kažkas man nedavė ramybės, kažkas dar buvo užsilikę, nuo tų raganiškų laikų, tarsi tas sapnas buvo mano žingsnelis atgal į praeitus gyvenimus, ir nešė stiprią žinutę, apie Širdį.  Kažkokia baimė dar buvo užsilikus.

Kas man yra, ko aš bijau? 

Kai mes turime skaudžias patirtis, ir mūsų dienas apsuka skaudžios mintys mes galime jausti skausmą kūne. Mes kartais paaštriname savo skausmą su savo mintimis ir žodžiais. Tačiau skausmas nebūtinai blogas, jis tik nori būti suprastas. Kai pasirinksime suprasti savo skausmą, tai bus pirmas žingsnis link didesnės šviesos įsileidimo.

Kai kalbu apie pažeidžiamumą, kalbu apie pažeidžiamumą jausmams. Jausmai kuria ryšius, ir jausmai sukasi kaip viesule, kai bijome, kai esame pažeidžiami. Kai iškyla situacija, kai reikia būti pažeidžiamu, reikia savęs paklausti:  „Ko aš bijau?“

Aš bijau, kad man vėl kažkas įbes durklą į Širdį.

Aš visada gyvenau iš Širdies, tačiau ne visada kas iš Širdies tas Širdį pasiekia, aš tiek kartų buvau įskaudinta gyvenime, aš bijau, bijau to jausmo, kai jaučiu, kad durklas many, vidury krūtinės, tačiau negaliu jo ištraukti…

Ko aš bijau? 

Aš bijau būti pažeidžiama.

Pažeidžiamumas nėra nei geras ar blogas dalykas. Tai ne tai, ką vadiname tamsiomis emocijomis, tai nėra ir lengva, teigiama patirtis. Pažeidžiamumas yra visų emocijų ir jausmų pagrindas. Jausti – tai yra būti pažeidžiamu. Tikėti, kad pažeidžiamumas yra silpnumas, reiškia tikėti, kad jausti yra silpnumas. Kai išstumsime savo emocinį gyvenimą iš baimės tai suteiks prasmę mūsų gyvenimui.

Stoviu ir jaučiu kylantį pyktį savo venose. Jis teka ir sukelia chaosą mintyse ir mano kūnas įsitempia… 

Aš galiu stebėti savo kylantį pyktį, ir suprasti, kad „aš tikrai pikta, bet tik todėl, kad aš bijau. Aš pikta, nes tiek daug neteisybės pasaulyje. Aš bijau, nes nejaučiu, kad turiu kažkokios galios sustabdyti dalykus visuomeneje, kurie gali man tiesiogiai pakenkti. Aš bijau, nes nesijaučiu saugi. Aš pikta, nes aš noriu užtikrinti savo saugumą, bet aš negaliu“.

Pažeidžiamumas tai rizikavimas emociškai atsiverti. Tai neužtikrintumo jausmas, bet nėra kitokio kelio į reikšmingiausias patirtis. Pažeidžiamumas tai būsena, su kuria įžengiame ateidami į gyvenimą. Nuo pat pirmo momento, mes esame pažeidžiami, pažeidžiamumas nustatė kaip jaučiamės apie save, ir šiandien nustato taip pat. Mūsų tapatybė priklauso nuo mūsų santykių su tais, kurie mumis rūpinasi. Psichologai nebekalba apie individualų jausmą „aš“, labiau kalba apie „aš“ jausmą kitų santykių koncepte. Kad išliktum visada savimi, kai kalbi ir būni su kitais, su sava Širdimi.

Baimė yra nepatogus jausmas kuris siunčia signalus dėl besiartinančios grėsmės. Tai geras dalykas. Baimė sukelia mumyse natūralų norą kovoti. Baimė dažniausiai nėra problema, bet mūsų reakcija į baimę gali būti problema. Juk puikiai žinome , kad galima „sustingti iš baimės“.

Kai žmonės dažniausiai sustingsta baimėje dažniausiai tai būna…. gėda. Jie nemato, kad baimė neša kitą žinutę, nemato, kad baimė tai informacija apie tai, kad artėja pavojus. Jie tiki, kad baimė yra silpnumo įrodymas, ir kad tai pamatys visi. Gėda yra sąmoninga emocija, ir tai verčia žmones būti susikoncentravus į save. Tai verčia galvoti, ką kiti žmonės galvoja apie mus. Geriausias atsakas į baimę yra pažvelgti į ją, su pažeidžiamumu.

Pastačius save prieš kitus rizikuojame būti sukritikuoti, nesuprasti, „paženklinti“, ar bijome kad mus atstums, ar tiesiog bijome susimauti. Bet jeigu mes žengsime žingsnį atgal ir pažvelgsime į savo gyvenimą, mes galime suprasti, kad niekas taip neatima iš mūsų pasitikėjimo, kaip neturėjimas drąsos parodyti tikrąjį save. 

Reikia būti sąžiningiems sau, kaip jaučiamės, kaip jaučiamės apie savo baimes, savo stiprybes ir silpnybes. Tačiau daugelis mūsų nesijaučia gerai kai apie tai galvoja. Kai mes jaučiame nusivylimą, liūdesį, baimę ar silpnumą, mes iškart stengiamės pakeisti situaciją, ir vengiame susidurti su tuo. Tačiau, ten giliai giliai, po keliais dulkėtais suoksniais, po tais nemoloniais jausmais, guli mūsų tikroji laimė. 

Per skausmingas emocines patirtis mes išmokstame savo didžiausias gyvenimo pamokas. Mūsų svarbiausios įžvalgos, intymiausi ryšiai ir svarbiausi mūsų įgūdžiai yra tuose emociniuose slėniuose, o ne kalnų viršūnėse.

Būti drąsiam nereiškia nebijoti. Būti drąsiam reiškia neleisti, kad baimė sustabdytų.

Jei norime savo tikslų didesnio aiškumo  ar gilesnio ir prasmingesnio dvasinio gyvenimo, pažeidžiamumas yra mūsų kelias. 

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Darbas su savimi. Darbas su Siela

Kaip dvasinės būtybės, turinčios žmogiškąją patirtį, mūsų likimas yra surasti mūsų tikslą, prisijungiant prie mūsų Sielų.

Darbas su Siela – tai yra mokymąsis išgirsti save labiau. Visa išmintis ir žemėlapiai guli ten, krūtinėje – kur širdis.

Norint išgirsti Sielą mums reikia pašalinti visas kliūtis kelyje. Į šiuos sunkumus įeina toksiškos ir limituojančios tikėjimo tiesos, idėjos, dogmos, nuslopinti troškimai, žaizdos, kurias nešame nuo vaikystės. Šie blokai laiko mus uždarytus baimėse, vengime, priklausomybėje ir depresijoje.

Darbas su Siela tai praktika, per kurią pašalinamos kliūtys, kad būtų mūsų Aukštesniųjų AŠ šviesa apšviestų mūsų gyvenimus ir taptų mūsų gyvenimo gidu. Tavo Siela yra tavo Aukštesnysis AŠ, ir tai yra tiesos, meilės ir laisvės šaltinis.

Besiklausant ir besimokant kaip pažinti Sielą, mes augame ir bręstame dvasiškai. Kai mes subręstame mes galime iš naujo atrasti laimę, pajusti pilnatvę, džiaugsmą ir taiką – tai visada buvo su tavimi esamajame laike – DABAR.

Kaip pradėti Sielos darbą?

  1. Savęs atradimas. Prieš pradedant pažinti savo Sielą, turi suprasti savo asmenybę. Tavo asmenybė, ar tavo atvaizdas, tai yra ką tu galvoji, kas tu esi, ar kuo tu buvai išmokytas būti. Tavo asmenybės elementai leidžia tirti tavo asmenybės tipą, tavo dovanas, stiprybes, silpnybes, vertybes.
  2. Pagrindinės žaizdos ir pagrindinės tikėjimo tiesos. Per gyvenimą mes sukuriame žaizdas ir savo tikėjimo tiesas. Tikėjimo tiesos tai „šakninės“   tiesos, kurias mes turime patys apie save, kurios veda mus kai priimame sprendimus, paveikia mūsų mąstymą ir elgesį. Dažnai pagrindinės tikėjimo tiesos yra limituotos, negatyvios ir turi žalingą prigimtį, tad tai atrasti ir suprasti labai svarbu. Pagrindinės žaizdos yra giliausi ir sunkiausi mūsų psichikos aspektai. Mūsų pagrindinės žaizdos gali būti paveldėtos iš mūsų tėvų, visuomenės ar gali atsirasti dėl įvairių traumų ar toksiškos aplinkos.
  3. Meilė sau ir autentiškumas. Prieš pamilstant kitus tu turi pamilti save. Meilė sau tai mokymąsis besąlygiškai priimti autentišką save. Tai reiškia mokytis mylėti visus savo trūkumus, nesaugumus, suvoktus nusivylimus.
  4. Šešėlinis darbas. Šešėlinis darbas tai indentifikavimas ir supratimas vidinės tamsos – Šešėlinio Aš. Šešėlinis darbas atskleidžia visas tavo dalis, kurios yra užslėptos, užgniaužtos, atmestos.
  5. Sielos komunikacija. Kad suprasti savo Sielos prigimtį reikia išmokti su ja bendrauti. Tai galima padaryti sapnuojant, atliekant praktikas, medituojant, meldžiantis, ir atliekant daug kitų praktikų.
  6. Savęs tyrimas. Savęs tyrimas tai procesas, per kurį pateikiami klausimai ir tiriamos mintys. Kad tirtum savo mintis labai svarbu išvystyti tam tikrą savęs  suvokimą. Tai galima atlikti per mindfulness praktikas, meditaciją.  Savęs tyrimas mums parodo, kad ne žmogus kaltas ir ne situacija, o tai yra pats mąstymas. Visos emocijos kyla iš mąstymo, savęs tyrimas padeda atskirti tiesą nuo realybės. Tai padeda mums rasti taiką ir laisvę nuo kančių.

Tu gali pradėti dabar…

…nėra reikalo atidėti savo gijimą. Tu gali dabar pradėti darbą su Siela. Rekomenduoju pradėti su klausimu: „KAS AŠ?“   

Susidomėjai, ir manai, kad Tau reikalinga pagalba? Parašyk man!

Aš vedu individualias pamokas, per kurias padedu labiau suprasti kas yra dvasingumas ir sąmoningumas, padedu su vidiniu darbu – darbu su savimi – su Siela. Naudojuosi astrologija, Taro kortomis, Žmogaus Dizainu, savo įžvalgomis bei sapnų aiškinimu. 

Kaip aš dirbu?

Kad suprastum labiau save padarysiu trumpą asmeninį horoskopą, klausimų pagalba išsiaiškinsime pagrindines žaizdas ir limituojančias tikėjimo tiesas, aptarsime ir mokysimės mindfulness, indentifikuosime blokus čakrų sistemoje, atrasime Tau tinkančius metodus gyti, atradę neigiamus besikartojančius aspektus indentifikuosime Karmą, pasitelkę Taro kortomis suprasime aspektus giliau, ir tuomet teliks tik sąmoningais minčių ir veiksmų šuoliukais sukurti naują kelią! Prireikus atliksiu ir Žmogaus Dizaino analizę. Vedu individualias pamokas tik susitikus, per kurias plečiame mintis ir Sielą, ir mokomės priimti viską kaip yra iš tikrųjų.

Jeigu reikia patarimo parašyk man! Aš visada už ryšio sukūrimą, dalinimąsi, ar sąmonę plečiančius klausimus, jautrų pokalbį!

IMG_20190525_022205_267-001

Kai patiri vidinę transformaciją išorės palaikymas gali būti tikra palaima. Aš esu čia, kad jums pagelbėti, kad galėtumėte atsispirti, išvalyti Karmą ir neigiamus aspektus, baimes, suprasti jautrumą ar pyktį, kad galėtumėte drąsiai žengti ir klausyti savo Sielos kvietimo GYVENTI PRASMINGĄ IR SPALVOTĄ GYVENIMĄ. 

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Dvasinis mokytojas

Kas yra dvasinis mokytojas?

Dvasinis mokytojas padeda pakeisti gyvenimą, atsižvelgus į gilesnę perspektyvą. Dvasinis mokytojas neanalizuoja jūsų elgesio, įpročių, tikslų, jis „neria“ į jūsų giliai įsišaknijusias tiesas ir jūsų ryšį su dieviškumo kibirkštimi viduje. Dvasinis mokytojas parodo, kaip dirbti su Visatos taisyklėmis, ir parodo ko jūs iš tikrųjų norite gyvenime, vietoj to, kad tik priimtumėte viską, kas ateina į jūsų gyvenimą.

Dvasinis mokytojas žino, kaip įvyksta stebuklai, bet tai nereiškia, kad jis nebetiki MAGIJA. Dvasinis mokytojas nėra religijos mokytojas – jums nereikia būti religingiems, kad dirbti su juo, jums tereikia būti atviriems ir norėti pagilinti savo ryšį su Siela.

Kai suprasite save ir aplinkinį pasaulį iš dvasinės perspektyvos tuomet galėsite susikurti prasmingesnį gyvenimą. Darbas su dvasiniu mokytoju gali padėti suprasti gyvenimo tikslą, gali padėti išvalyti energetinius blokus ir pradėti gyventi gyvenimą, kokio jūs visada norėjote. Dvasinis mokytojas gali jums padėti išgydyti jūsų žaizdas, kad galėtumėte judėti į šviesesnę, geresnę ateitį. Dvasinis mokytojas padeda susijungti su MAGIŠKA dalimi jūsų viduje.

Dvasinis augimas

Dvasinis mokytojas gali padėti perkelti jūsų perspektyvas „aukos“ ir prisiimti visą atsakomybę už savo gyvenimą. Jis gali padėti nukreipti dėmesį nuo negatyvumo, teisimo jausmo, kad galėtumėte susikaupti ties pozityvumu. Jis supranta, kad tai, kam skiriame dėmesio – tas auga, ir jis padeda savo klientams perkelti savo mąstymą nuo nevilties iki dėkingumo. Jūs galite jaustis nepatogiai kalbėdamas su draugais ir šeimos nariais apie savo problemas ar patirtis dėl baimės, ar teisimo jausmo, ar kad pasijuoks iš jūsų. O galbūt jūsų patirtys yra labai asmeninės, kad galėtumėte pasidalinti su kitais artimais žmonėmis. Tačiau tokių kliūčių nėra su dvasiniu mokytoju. Jis gali jums padėti privačioje, saugioje aplinkoje, kur galite atsiverti, kaip jaučiatės viduje, ir suteikti vietos gijimui ir augimui.

Dvasinis augimas kelia mums iššūkį atsiverti užuojautai, meilei ir dėkingumui, ir kitiems jausmams, kurie padaro gyvenimą turtingesnį. Tai suteikia gyvybei gilesnę reikšmę ir stiprina ryšį tarp tjūsų ir jūsų vidinės išminties.

Niekas nesišaipo iš vaiko, kai jis nukrenta, kai jis mokosi vaikščioti. Dvasinis mokytojas nesijuoks iš jūsų klaidų ar netobulumų. Klaidos yra tik vienas iš būdų, iš kurių galima pasimokyti.

Ne tik reguliarus gyvenimo mokytojas

Gyvenimo mokytojų mokymas iš tikrųjų keičia žmonių gyvenimą – jie gali padėti žmonėms pagerinti savo santykius, pasiekti naujesnius ir didesnius tikslus, pasiekti svajonių gyvenimą ir atrasti asmenybių aspektus. Tačiau kartais šie dalykai tik subraižo žmonių, kurie žino save, paviršių, ir jie ieško būdų, kaip sujungti save giliau. Čia ateina dvasinio gyvenimo mokytojas.
Dvasinio gyvenimo mokytojo vaidmenys gali labai skirtis nuo standartinio gyvenimo mokytojo. Dvasinio gyvenimo mokytojas gali vesti jus per visiškai kitokį tikslų rinkinį, pavyzdžiui, atrasti meilės esmę arba būti viena su visata. Gyvenimo mokytojas padės jums judėti į priekį gyvenime, tačiau jis negali padėti jums gauti dvasinį išgyvenimą, kurio ieškote. Tačiau dvasinio gyvenimo mokytojas  padeda žmonėms rasti savo ramybę, meilę ir tikslą, taip pat visiško ir dėkingumo jausmą.

Kai kurie žmonės gali turėti dvasinių dovanų ir gebėjimų, kurie sukelia pasimetimą, o kiti gali jaustis sužeisti nuo religinių auklėjimų, bet vis dar nori gyventi dvasiniame gyvenime. Jie negali žinoti, kur eiti, ką daryti, ar kaip elgtis su savo dvasinės tapatybės krize. Čia į pagalbą ateina dvasinis mokytojas.

Svarbiausia, kad dvasinio gyvenimo mokytojas padės jums išmokti pasitikėti savimi ir savo intuicija. Jis parodys, kaip atsikratyti bet kokių įsitikinimų ar praktikos, kurios jums nebetarnauja ir neberezonuoja su jūsų vidiniu giliu pasauliu. Dvasinis mokytojas parodys, kaip naudoti savo vidinį vadovą, kad galėtumėte toliau vystytis ir augti dvasiškai visose savo gyvenimo srityse.

Susijungti su dvasia

Gyvenimas gali jaustis šiek tiek tuščias, kai neturime supratimo, kodėl mes esame čia ir ką mes darome šioje planetoje. Supratimas, kas mes esame ir kur mes esame, yra pagrindinis dalykas, kad jaustumėtės vientisi. Tai taip pat padeda mums jaustis saugiai, patikimai ir stabiliai. Gyvenimas su mūsų vidinės dvasios suvokimu gali būti paprastas pokytis, kuris savo ruožtu gali žymiai padidinti ir praturtinti mūsų gyvenimą.
Susijungti su aukštesniuoju savimi ar dvasia galima naudoti įvairią praktiką. Žmonės visame pasaulyje iš įvairių sluoksnių ir kultūrų naudoja meditacijos formas. Kai nutildome savo protus, mes galime atrasti savo vidinį „Aš“ ir gauti aiškumo apie tai, iš kur mes atvykome ir ką mes turime daryti su laiku, kurį turime Žemėje.

Susijungus su dvasia suteikia mums įkvėpimo kurti ir dirbti aukštesniais standartais. Gyvenimas yra daug daugiau, negu ėjimas į darbą ir sąskaitų apmokėjimas. Kiekvieno iš mūsų širdyje yra kažkas gilesnio, nei bet kas iš mūsų gali įsivaizduoti. Yra gyvybės jėga, kuri veda viską į priekį, ir tai yra priežastis, kodėl viskas egzistuoja. Kad galėtume pažvelgti į galybę ir energiją, kuri gyvena kiekviename iš mūsų, yra viena iš didžiausių bet kokių patirčių, ir tai yra vienas iš sparčiausių būdų rasti kelią į mūsų tikslus ir svajones.

Mūsų esybės esmė yra šviesos energija, kurią daugelis gali apibūdinti tik kaip meilės galią. Kai kurie mano, kad mes visi esame sujungti į nematomą tinklą. Kiti gyvena pagal galingus visatos įstatymus, tokius kaip traukos įstatymas, kuriame teigiama, kad mes  pritraukiame tai, ką mes galvojame ir jaučiame. Šios idėjos, be kitų panašių idėjų, gali būti saugiai ir efektyviai ištirtos dvasinio gyvenimo mokytojo pagalba. Savo mokytojo pagalba galite rasti įrankius ir praktiką, suteikiančią jums galimybę tapti kūrybingesniu ir intuityvesniu nei bet kada anksčiau.

Dvasinis gijimas

Dvasinis gijimas yra svarbi dvasinio gyvenimo dalis. Kartais turime atsikratyti dalykų, kurie trukdo mums vystytis. Gydymas leidžia mums jaustis laisviems nuo mūsų žaizdų ir riboto elgesio ir mąstymo modelių, kad galėtume padaryti kelią naujiems įpročiams ir mintims, kurios atitinka mūsų svajones. Dvasinio gyvenimo mokytojai dirba su savo klientais, kad sukurtų naujus įpročius ir integruotų įsitikinimus, kurie puikiai suprojektuoti, kad pasiektų mus ten, kur norime būti. Gydymas yra nepaprastai vertingas žingsnis, nes leidžia mums palikti praeitį ir atsinaujinti. Kai nutraukiame ryšį tarp savęs ir praeities skausmų, mažiau tikėtina, kad tos pačios problemos ateis ir sabotažuos mūsų ateitį. Gydymas yra sparčiausias ir saugiausias būdas užtikrinti visišką proto, kūno ir sielos transformaciją.

Dvasinio gyvenimo mokytojai naudoja daug skirtingų metodų, kad pašalintų emocines žaizdas ir fizinį disbalansą. Šie metodai gali svyruoti nuo senovės ritualų iki labai modernios praktikos ir gali būti labai skirtingi vienas nuo kito. Galite pabandyti keletą būdų ar praktikos, kad pamatytumėte, kas jums labiausiai patinka, ir pažiūrėkite, kokie metodai jums yra efektyviausi. Dvasinis gyvenimo mokytojas yra puikus mentorius, padedantis jums įeiti į gydymo kelią ir padėti jums išsiaiškinti, kurie metodai geriausiai atitinka jūsų poreikius.

Kaip tai pakeis mano gyvenimą?

Privalumai, kuriuos galite gauti iš  dvasinio gyvenimo mokytojo, yra daugiau negu gyvenimo pasikeitimas. Jūs ne tik augsite kaip asmuo, bet ir kaip dvasinė būtybė, turinti žmogaus gyvenimo patirtį.
Darbas su dvasinio gyvenimo mokytoju leis jums pamatyti savo pasaulį ir savo gyvenimą nauja šviesa. Jūs tapsite savo gyvenimo kūrėju, ir jūs išmoksite priimti sprendimus, stiprinančius jūsų ryšį su savimi ir kitais. Jūs išmoksite, kaip išlaikyti taiką savo gyvenime net tada, kai esate apsuptas chaoso, ir jūs gilinsite savo „Aš“ jausmą, žinodami, kas yra gyvenimas ir Visata. Jūs galėsite išvalyti savo mintis ir galiausiai suprasti, ką reikia daryti tapti laimingu, sveiku ir dvasiškai susiderinusiu balanse.

Kas yra FLOW IN GLOW?

IMG_20190210_015910_436

Aš esu mokytoja, aš esu mokinė, aš kuriu magiją, aš esu magija… Aš priimu gyvenimą kaip meną, kaip eksperimentą. Aš ieškau būdų ir įrankių kuriuos galiu jums įteikti, kad jūs pajaustumėte MAGIJĄ savyje. Į mano praktikas įeina čakrų gydymas, taro kortų žinutės, gydymas su kristalais, meditacija, vizualizacijų kurimas. Aš naudojuosi astrologija, žmogaus dizainu kaip įrankiais pažinti gilesnį jūsų įspaudą Visatoje. Aš analizuoju sapnus, kitas pasąmonės žinutes. Mano pagrindinė tema – darbas su vidiniu šešėliniu „Aš“, Karma; eliminavus šešėlius, baimes bei pasikartojančius neigiamus aspektus – galima pasiekti šviesią energiją – Meilę, su kuria keičiamės. Mano troškimas, kad jūs susijungtumėte su MAGIJA jūsų viduje, tačiau tik jūs ją galite rasti, jeigu išdrįsite žengti dvasingumo keliu. Juk tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo pirmo žingsnio?

Aš žengiau jų jau keletą, neturėjau dvasinio mokytojo, tačiau aš pati praėjau per daug dvasinių iššūkių. Kiek aš turėjus blokų? Visus, juokdamasi atsakyčiau, – taip, nemylėjau savęs, negalėjau reikšti savo nuomonių ir tiesų, man nesisekė meilėje, darbuose, aš gėdinausi savo kūno, gyvenau iliuzijų pasaulyje, negalėjau patirti gyvenimo malonumo. Mane lydėjo nerimas, liūdesys, skausmai, nusivylimai, melai, baimės, sumišimas, depresija.

Aš neturiu magiškų piliulių, aš nešoku aplink laužą ir negiedu giesmių (kolkas, hoho), aš nekapoju galvų gyvatėms ir jų nevalgau, aš neatlieku jumbo mumbo ritualų (kolkas? hahahaha, pasiūlymai?). Taip pat aš nežinau kokia tolimesnė pamoka jūsų laukia, aš nematau jūsų aurų. Tačiau aš jaučiu energiją, ir tik pasikalbėjus su jumis galiu „įsijungti“ į tėkmę, tuomet „neriu“ giliau ir išjaučiu, ko jums reikia, kad jūs rastumėte būdų save išgydyti…

IMG_20190315_234426_145

Esu puiki klausytoja. Pateikiu giliai paliečiančius klausimus. Neturiu problemų su tyla. Man patinka padėti žmonėms. Esu kantri. Nebijau bijoti. Aš visada pasiruošusi išmokti naujų dalykų, esu smalsi ir mano mintys visada „verda“. Mokausi iš nesėkmių. Padedu pasiekti programavimo šaknis, kad galėtumėte naudoti savo pasąmoningas žinutes savo naudai, padedu susipažinti su Visatos taisyklėmis, sąmoningu gyvenimu, padedu įnešti daugiau juoko į gyvenimą…

… juk nereikia visko priimti taip rimtai, mes vistiek neišeisime iš čia gyvi?

Tad siūlau paimti savo gyvenimą į savo rankas ir sukurti jį prasmingą ir nuostabų.

Siunčiu daug meilės, ir ačiū, kad perskaitėte!

Galėčiau pateikti gilias mintis apie ilgą tekstą, apie bet ką… Tačiau ne visada visur reikia ieškoti gilių prasmių. Kartais tik reikia nebijoti „nerti“ ir pasileidus gyvenimo tekme klausytis savo širdies bei intuicijos. Tuomet suprasite, kad tas „tekėjimas palei srovę“ yra visai ne mirusioms žuvims upėje, o tai yra tekėjimas su savo gyvybine energija viduje, kuri jums tiesiog neleis nieko nedaryti su savo gyvenimu, neleis būti „mirusiu“ dienose, o stums imtis nuotykių ir tai skatins ieškoti iššūkių dar ir dar!

Žydrūnė ~

Bagažas

Sako, sutinki žmogų, ir jis jau turi su savimi savo bagažą. Tai yra visos jo emocinės, dvasinės, psichologinės ir fizinės patirtys. Ir ne tos mielos patirtys, spalvotos džiaugsmo nuotrupos, o tos negatyvios, širdgėlą keliančios.

O kas gi viduje to bagažo? Skausmas, pyktis, liūdesys, nusivylimas, sielvartas, traumuotas tikėjimas, suskaldyti santykiai, vidinės traumos, nepasitikėjimas, praeitų gyvenimų įsirėžusios linijos, gėda, blogi įpročiai, paslaptys, kaltė, įsišaknijęs nerimas. Netgi mažas lagaminėlis gali būti kriptonitu dvasiniame augime ir sverti tiek pat kaip ir sudaužyta širdis.

Susikroviau sąvajį jau senokai, bet pasiemiau tvirčiau tik šiemet. Užtrunka, kol pripažįsti visas savo skriaudas ir nuodėmes. Tą seną sunkų lagaminą, rudos spalvos, prikimšau praeities blogais prisiminimais, sudėjau sulanksčius visas nuoskaudas, sukišau į tarpus nuodėmes ir blogus įpročius kartu su savo išrašytomis indulgencijomis, pyktį į dėžutes sudėjus įgrūdau tarp subyrėjusių santykių ir sutrypto tikėjimo, sielvartu aplaisčiau. Visą nepasitikėjimą, gėdą, karmos dryžius ir savo vidinius demonus ir baimes išrikiavau ir susodinau ant viršaus. Uždariau.

Sapnavau, kad vistik nusprendžiu tą lagaminą neštis kartu į savo kalną. Į tą savęs pažinimo kalną. Bet tas lagaminas buvo toks sunkus, mane vis numesdavo atgal į tą praeities balą. Aš jį paėmiau tvirčiau ir pradėjau tempti nuo laiptų, turėjau išeiti iš ten kur buvau – žinojau, kad manęs laukia kalnas. Amžinai žaliuojantis, magiškas, laisvės kalnas. Laiptai rudi, tarsi nuvaškuoti slydo man iš po kojų, lagaminas buvo sunkus, ir trukdė mano kelionei. Kai pasiekiau kalno papėdę lagaminas tarsi palengvėjo, supratau, kad aš jį numečiau ir jau buvau keliolika žingsnių paėjusi be jo. Bet aš neatsigręžiau. Įkvėpiau oro giliau, atrodo pasikeitė mano kvėpavimas. Pamačiau, kad prasideda saulėlydis. Maišėsi dangus tarsi akvarelę maišant  – tai raudona, tai oranžinė, su neryškios vaivorykštės priemaišomis. Palipus aukščiau ant žaliuojančio kalno pamačiau medį – pusė jo lapų buvo žali, pusė auksiniai. Tie lapai žėrėjo, o aš negalėjau atitraukti akių nuo to pasakiško vaizdo. Auksaspalviais lapais apsipylęs mano ramybės ir laimės medis. Prabudau nuo šio sapno tarsi įelektrinta, visą dieną šypsojausi.

Supratau, kad svarbu ne tik paimti tvirčiau savo lagaminą, svarbu suprasti, ką ir kodėl į jį sukrovei – ir atleisti sau bei kitiems. Nesidairyti aplinkui, nelyginti savęs su niekuo, mes negalime pakeisti praeities, bet galime pakeisti požiūrį į ją. Bet mums nereikia negatyvaus bagažo temtis paskui save, praeitis trukdo realiai vertinti dabartį ir kauptis atsakingai ateičiai.

Į kalną lipti reikia pasiryžimo, drąsos, laiko, energijos, pasiaukojimo. Bet svarbiausia pradėti, nors mažais žingsneliais eiti pirmyn, nes kai pradedi eiti – kelias pasirodo ir atgal kelio nėra…

IMG_cc63d63c887bf36d609f4176bf2c0bd4.jpg

Kuo gali tapti jeigu nustosi tempti praeities griaučius su savimi?

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Genys ir tavo medis

Genys beldžia į medį – kiekvienas medis yra durys. Beldžiasi galimybė? Atidaryk duris!

Nejaugi tu tikiesi gauti kitokius rezultatus darydamas tą patį? Kai užsisuki rate, sunku išlipti. Bet kai žengi pirmą žingsnį į kitą pusę kitaip – tada būna lengviau.

Kiekvienas medis gali tapti durimis, arba… kartoniniu puodeliu, iš kurio gersi kavą ankstyvą pavasario rytą ir besimėgaudamas pirmais baikščiais saulės spinduliais kursi drąsią svajonę. Niekas neatneš tau TAVO durų ir nepadės prie slenksčio, ir pašto dėžutėn nesukiš, pačiam reikia jas susikurti – mintimis nubraižyti, nuspalvinti šiltom svajonėmis ir tikėjimu, tada atsistoti ir pradėti jas daryti realiame gyvenime. Netgi jeigu reikės tą medį, patį tinkamiausią, išrovus tempti iš kito pasaulio krašto. Tą medį – patį mylimiausią, taip ilgai saugotą.

O tai kaip žinoti ar jį rauti? Kaip žinoti ar reikia jam pakeisti augimo vietą? Jei esi aplinkoje kuri tave dusina, jeigu jauti, kad esi ne su tuo žmogumi, ar su ne tais žmonėmis, jeigu jauti savo kauluose, kad šis darbas ne tau, jeigu jauti, kad geriau atsisakyti tam tikro maisto, jeigu jauti, kad tave „kažkas stuma“ palikti. Jeigu jauti, kad nori pabėgti į pasaulio kraštą, ar  išplauktum net su kibiru per jūras į negyvenamą salą. Jeigu tau pastoviai skauda ir sukasi galva, ir poniai spalvoti trypia pilve (ar maratoną bėga jau penkta diena), ir tau nėra jokios motyvacijos, tave pykina kai reikia išeiti iš namų – geriau jau prisiriši save prie radiatoriaus ir suvaidinsi savo pagrobimą. Jeigu meldiesi dievams, ateiviams – kad tave pagrobtų. Jeigu pagauni save nesibaigiančiose negatyviose mintyse ir velniai su demonais pradeda šokt ant tavo slenksčio, ar dar blogiau – tavo pilve išstūmę ponius… Tada atėjo laikas RAUTI. Su supratimu, su pagarba ir naujom mintim bei veiksmais – rauti.

Mums kartais labai sunku būna išsiskirti su senu medžiu senoje vietoje, nors ir giliai suprantame ir matome, kad jam jau kaput ir mes niekaip jo neišgelbėsim ir jis jau gadint ir kitus medžius pradėjo… Reikia paleisti. Su pagarba su meile. Galbūt atleisti ir sau, kad galbūt nesirūpinai medžiu pakankamai. Kartais reikia išrauti sena ir toj vietoj pasodinti nauja, o iš seno padaryti trąšas – priminimus sau, kad senas gali padėti užaugti naujam. Reikia nespausti taip stipriai savęs ir atsipalaiduoti – išjausti…. Ar reikia rauti ir tempti kitur, ar reikia išrovus pasodint naują medį toje vietoje. Tik tu gali pasirinkti.

Tai, po perkūnais, ką daryt, jeigu nežinai ką daryti? Aišku galima būgnais pamušti, šamanišką šokį sutrypčioti, išgerti gėralo stebuklingo, galima eiti pas energetikus, pas psichoterapeutus, galima nešiotis kilogramus akmenų kišenėse – bet tai neprivers tavo medžio nei išsirauti nei ateiti pas tave. Niekas nevyksta greitai, viskas, ką turime žinoti ateina mažais žingsniais link mūsų, nes jeigu visą tiesą padėtų mums kažkas ant lėkštutės vakarienės metu – mes jos tiesiog nesuprastume, ir ryte galvotumėme, kad sapnavome. O kai deliojame savo dėlionę po gabaliuką – tada po truputį aiškėja vaizdas…. Reikia klausant širdies išmokt pasakyt ne – situacijai, žmogui, maistui, darbui… Gali klausyti tūkstančio žmonių – kiekvienas gali pasakyti skirtingą rovimo ar sodinimo būdą. Tik tu jį žinai. Ir reikia tiesiog jį pripažinti. Mes kartais meluojam sau….

Nekaltink savęs, jeigu esi blogoje situacijoje, nekaltink ir nepyk ant kitų. Kartais apasidairius ir pakėlus savo dar vieną gyvenimo dėlionę susidaro didesnis – platesnis vaizdas – kodėl ir kur ir su kuo. Kartais tų dėlionių tenka palaukti. Mums nereikia visko suprasti, viskas ateina savu laiku, tada kada būnam pasirengę.

O dabar lipk iš savo dėžės ir einam į mišką… Einam ten, kur veda širdis, einam ten, kur šviesu ir žalia. Paklausyk kaip sprogsta medžių lapeliai, kaip jie džiaugiasi vėl atgimdami. Ir tave įkvepia atsibusti labiau – į tai kas tikra, į tai kas pakylėja, į tai, kas įkvepia. Ir pradedi jausti, kaip pradeda sprogti naujos ryškios idėjos ir svajonės tavo galvoje, kaip pasidaro aplink šviesu šviesu… Tu pasipuoši šypsena ir užkopęs ant žalio kalno, pamatai, kad tavo medis apsipylęs žaižaruojančiais lapais.  Tavo laimės ir ramybės medis.

Braižyk duris, pjaustymo lenteles, kočėlus, kėdes, stalus iš savo medžio. Belsk, klausk, ieškok – niekada nesustok judėti – judėjimas išjudina mūsų energiją, kuri srovendama išjudina ir mūsų žvaigždes bei planetas… Nepamiršk imtis veiksmų.

Niekas taip kitas nesudrumsčia tylos miške, kaip genys belsdamas medį. Lygiai taip pat kaip jis naudoja savo galvą (snapą), kad išmuštų sprendimus (maistą, pastogę) mes taip pat galime panaudoti savo intelektą, ieškodami mūsų pačių kliūčių. Ir kliūtis panaudojant kaip ėjimo grindinį eiti į gyvenimą kokio norime.

Ką aš galiu pasiūlyti tiems, kurie kovoja su negerovėmis – traumomis, ligomis, toksiška aplinka, ar kažkuo kitu – tavo misija, kurią turėtum priimti – būti smalsiu ir leisti gyvenimui tave pamokyti.

Nebijok būti kūrybiškas – netgi mirusiuose medžiuose genys įsirengia puikius namus.

30727059_1901771059841860_4049108738478726971_n-001

Žvelk į pasaulį plačiai ir atmerktomis akimis, stebėk planetas ir žvaigždes, įkvėpk giliau gryno oro, nepamiršk, kad mums yra duota galimybė paiimti dalykus į savas rankas ir sukurti savo magiją, mums yra duota galimybė irtis prieš srovę, leistis pasroviui ar išlipus iš upės sukurti savo bangą ant žemės. Nebijok protingai rizikuoti! Mūsų atsakomybė už save yra ir bus visada svarbiausia.

Nepamišk, jei pasidarysi duris – dar pačiam ir pabelsti reikės, kad jos atsidarytų… 

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Dailės terapija

27718560_1814587055226928_1638329314_nPradėjau savo „darbą“ 2016 metais. Visada norėjau piešt, bet niekada nebandžiau, tai gi lengviausia pasakyt „nemoku“? O dar kai gauni dovanų drobę ir dažus, ir kai neišeina tobulas paveikslas per tris kartus, tada mintys susimala į gumulą „aš gi nieko nemoku“.

Drobė buvo aptaškyta dažais, ramiai, piktai, be tikslo, be vizijos. Vėl ir vėl. Nemoku piešt, niekada nemokėjau gi. Kūriau spalvų paletę ant drobės. Išėjo blynas. Pykau ant spalvų. Dažai lipo ir kietėjo į gumulus, kurie vieną dieną trukdė, kitą dieną derinosi prie dienos kalvotų klyskelių. Spalvų kontrastas tai išreikšdavo balansą, tai priešpriešą. Įgrūdau į spintą, supykau.

2017 metais padengiau viską juodai. Ta diena buvo tokia netikra, ir nukritus nuo spintos mano „šedevrui“ jis atrodė toks juokingas, reikėjo jam tikrumo. Griebiau juodų dažų ir tepiau tepiau tepiau… Tarsi vėluočiau su užsakymu, užsakymu, kuris padės lemtingą brūkšnį mano ateityje. Ant tų kietų spalvų nugulė juoda spalva, tarsi šiltas rūko apklotas. Apkamšė visas spalvas ir padarė jas saugias. O aš pasėjau mintyse ketinimų sėklą. Ramią, subalansuotą, mylinčią sėklą. Traukiau į save šviesiausias mintis ir geriausius ketinimus augindama sėklą. Sūpavau mėnesienoj su meile ir tikėjau, kad mano šviesa leis išaugti žaliam daigeliui, su didele didele spindinčia gėlės galva.

Dirbau savo požemiuose, sėdėjau su savo šešėliais. Mes gėrėm arbatą, planavom ir diskutavom kokia bus ta gelės galva. Vieni, prisigėrę kavos, norėjo vaivorykštės spalvų, kiti norėjo baltą blyną ramunės pavidalo nutėkšt. Kiti šešėliai, kai ateidavo rami juoda naktis, ir danguje pro mažą plyšį matydavosi žvaigdžių ketera – norėjo piešt ne gėlę, o planetą apsuptą žvaigždžių rūko. Mano tamsa, egocentriška maištininkė, pavirto mešlu.„Kuo daugiau mėšlo – tuo gražesnės gėlės“- šaukė išsivėpus, ir bėgiodama bei tipendama gulbių ežero žingsneliu tepliojo ir žnaibė mane ir sienas savo juodais limpančiais pirštais.

Aš toliau drabsčiausi savo tamsiame dirvožemyje su šaukštu, tarsi ieškodama ko nors valgomo. Klausydama savo šešėlių iš šono tai juokiausi tai verkiau. Aš norėjau ant tuščios mėnulio drobės brūkštelti dažų, kurie turėtų prasmę. Nupiešti lengva ranka, tarsi miego dulkėm apibarstyti mėnulį blizgiom svajonėm.

Mano tamsa ir šešėliai kai nurimo, suteikė sėklai ramybę, tada ji įleido šaknis į ketinimų drobę. Šis laikas negalėjo būti skubus, ir jo neišėjo paskubinti.

Šiandien sėkla lėtai lėtai pasirąžė ir prabudo.

djjj

Man – dailė – terapija. Tai yra pasinerimas į sielos gelmes, nardymas po visas spalvas, nardymas po vaivorykštę. Žmogaus mintys ir emocijos yra užkoduotos pasąmonėje, tad  jos yra aiškiau išreiškiamos vaizdais, šiuo atveju.  Nori išnaudoti savo vidinius resursus bei energiją? Eik pataškyk ant drobės, kas žino, gal Tu būsi toks garsus kaip Picasso ar Vincent van Gogh? Pabandyk, ir visai nesvarbu, kad neišeis, tavo akimis. „Atsijungti“ nuo pasaulio ir išreikšti savo emocijas daug svarbiau negu nutapyti šedevrą. Bet kas gi žino, gal tapo teplionė ir bus šedevras? Vincent van Gogh tapydamas The Starry Night rašė draugui: „Aš galiu matyti uždarą kviečių kvadratą… virš kurio ryte aš žiūriu kaip pateka saulė visoje savo šlovėje.“

Piešimas, tapymas leidžia pažvelgti į pasaulį kitomis akimis, tegu būna jos smalsios ir žaismingos…

Žėrėkit, žiogeliai, einam papiešt.