Kaip susipažinau su rebefingu ir kuo jis man padėjo?

Na, pradėkime nuo pradžių.

Buvo 2019 m. vasara, buvau visai neseniai išėjusi iš darbo, kad įgyvendinčiau savo planus, svajones, kad daugiau mokyčiausi, sekčiau savo Širdies troškimais. Tačiau jaučiausi užblokuota, nors ir žinojau ko bijojau ir ko bijau, vistiek mano visas kūnas priešinosi, jaučiau, kad jis pasiduoda baimei.

Aš turėjau labai didelį Gerklės čakros bloką, apie tai pasidalinau savo nemokamoje knygoje, kurią gali rasti pasapudęs čia: El. knyga „Pasitikėk savo balsu“.

Kai mintys pulsuoja baime tuomet yra duodamas signalas kūnui, išsiskiria adrenalinas, gyvybinė energija tarsi sustingsta, pasiduoda baimei, ir visas organizmas tuomet veikia baimei… Jeigu tam priešinsiesi tai sukels dar blogesnius simptomus. Tokiu atveju reikia nerti giliau, ir ieškoti baimės gilesnių priežasčių.

Jaučiausi kaip Alisa iš Stebuklų šalies, nežinanti ar gerti gėrimą ir sumažėti ar gerti gėrimą ir padidėti, ar bėgti iš urvo, ar pradėti verkti. Na, verkiau, leidau sau valytis,… Reikėjo man iškelti labiau visas emocijas ir baimes į paviršių. Aš tai žinojau, bet kai esi užstrigęs, na, esi užstrigęs. Tuomet jaučiau rašymo bloką, buvo nemiga, apetito netekimas, žinoma ir dėl to atsiradęs nuovargis, mieguistumas, motyvacijos nulis…

Mano įrankiai man padėjo, – rašymas, meditacijos, afirmacijos, Taro ir orakulo kortos, bet šį kartą jaučiau, kad tai nepadės, man reikia kažko… kitaip.

Jaučiau, kad Širdis tarsi slepiasi, kažko bijo.

O aš bijojau, kad pranyks visi sapnai, kad nebejausiu, o užstrigimo būsenoje būtent taip ir būna – nieko, jokių vizijų, jokios intuicijos, jokių sapnų, tik retkarčiais išlenda sinchronizacijos tokios nulėpusios…

Sapnanau tuomet nuostabų saulėlydį, atrodo tokio net nesu mačius realybėje, tik sapnuose. Dangus ryškiai rožiniai raudonas su oranžiniais dryžiais. Aš stoviu, ir geriu tą visa vaizdą į save. Matau daug medžių ir ryškiai rožinėmis smulkiomis gėlėmis, jos žiba, žaižaruoja, pulsuoja. Jaučiu, kad sapnuoju, jaučiu šiltą vėją, kuris man kutena skruostus, užuodžiu gėlių kvapą, kuris vinguriuodamas per šnerves kutena man širdį savo minkšta vibracija. Matau tolumoje vaikščiojančias kelias raganas, su tomis juokingomis smailėjančiomis kepurėmis, ir juodomis suknelėmis iki žemės. Aš prieinu arčiau ir pamatau samanų pievą, paliečiu koja ir ji pusiau susmenga. Matau pentagramą samonose, o virš jos vielos susiraizgiusios, irgi pentagramos formos, ir kai dedu koją į vidų tos vielos pranyksta ir samanos pradeda šildyt man koją, jaučiu elektros impulsus, ir matau, kaip samanos toje vietoje pradeda keisti spalvą, toje vietoje ryškėja rožinė spalva. Aš padarau taip kelis kartus, jaučiu virpulį kūne, ir vaikišką smalsumą.

Tuomet nuėjau į pirmą  rebefingo – sąmoningo kvėpavimo sesiją. Ėjau smalsumo vedama, norėjau pašalinti blokus, o ir sunku užmigti buvo, tad perskaičius, kad tai padeda įveikti nemigą iškart užsiregistravau.

Atsiguliau į sieną ir virš manęs kabėjo laikrodis, sustojęs, rodė 11 val. Pradėjome kvėpuoti giliau… Visai neilgai trukus man pradėjo tirpti kojos, plaštakos. Jaučiau kaip kyla energijos banga manyje, nuo jos pradėjo kaisti nugara, pasijaučiau panašiai kaip per Kundalini atsibudimą, kai kilo energija nuo dešinės kojos į viršų, vinguriavo per čakras… (tai įvyko 2016 m. rugsėjį). Ir jaučiau kaip per nugarą pradeda tekėti prakaitas, jaučiau, kad degu. Jaučiausi taip, tarsi mane būtų įmetę į mano sapną ant tų elektrinių samanų. Jaučiau, kaip veidą pradeda prausti ašaros ir aš… įsinorėjau varškėčių. Pieno nevartoju jau porą metų, tokiam pasirinkimui įtaką padarė pats kūnas, nusprendęs nebetoleruoti laktozės po didelių atsibudimų etapų. Tačiau kartu pakilus sąmoningumo lygiui suvokiau, kad tai karvės kūno skysčiai, kurių galiu ir pasirinkti nevartoti… „Na, reikės pasidaryti tofvarškėčių“, pagalvojau ir pajaučiau kaip mano kojos nutirpo iki šlaunų viršaus,  pagalvojau, astimenu, – „juokingai rimtas tas gyvenimas, guliu, nes noriu įkvėpti naujo gyvenimo, o galvoju apie maistą“.

Jaučiausi, tarsi Visata daro paskutinį egzorcizmą man, panašiai jaučiausi ir per Juodąją Sielos Naktį – kai naktimis lankė košmarai, haliucinacijos, kai kūnas degė ir vibravo norėdamas atsikratyti senų programų, norėdamas išdeginti viską, kas man netiko, nerezonavo su mano Sielos išmintimi ir man kenkė. Atsikeldavau visa šlapia nuo prakaito. Tuo metu tai buvo pradinis egzorcizmas, ir negalėjau nieko suvaldyti.

O dabar gulėdama ir kvėpuodama suvokiau, kad aš esu galioje, aš valdau savo kūną, aš tai pati jam sukėliau, ir galiu liautis kada taip nuspręsiu. Įėjęs didesnis kiekis oro, – pranos (gyvybinė energija), pravalė mano kanalus ir leido pasišalinti visiems likusiems kamščiams. Ir aš atmerkus akis įsinorėjau aviečių… Užliejo kikenimo banga, išėjau pavargusi, bet prašviesėjusi, ir kikenau dar keturias dienas, mama man sakė, kad tokios šviesios manęs net nebuvo mačiusi.

Jaučiausi kaip tas išprotėjęs genijus, kuris laikė save kvailiu ir pamišusiu pezėtoju, bet dabar jis jaučia rožinę elektrinę energiją savy.

Elektrinė Meilė.

Elektriniai impulsai kutena mano koją, ir aš bėgu į savo likimą, nes esu ragana, esu kūrėja, aš esu mokytoja, aš esu mokinė, aš esu rašytoja, esu viskas, kuo norėjau būti. Ir šiandien įkvėpus labiau, jaučiuosi labiau savimi kaip niekad. Pagrindinis dalykas ką leido man rebefingas pamatyti ir priimti labiau – tai tikrąją save.

DSC_1427.jpg

Taigi, praktikuoju rebefingą jau du metus, pradėjau intensyviai nuo 2020 m. liepos ir tai pats stipriausias įrankis, kurį žinau!

Rebefingas man padėjo:

⪢ Pažinti savo energiją labiau, pažadinti energiją (dažnai būdavau apatiška, be energijos).

⪢ Susigrąžinti prarastas Sielos dalis (senos traumos, nelaimingos meilės, emociniai išgyvenimai).

⪢ Išgydyti ir susitikti su savo vidiniu vaiku (palikimo žaizda, ryšio kūrimo žaizda).

⪢ Išgydyti potrauminį stresą (artimųjų mirtys).

⪢ Atsiverti labiau Meilei, – atsivėrė labiau Širdies čakra (tai pakoregavo ir mano mitybą, pradėjau daugiau valgyti žalios spalvos maistą).

⪢ Leido prisiliesti prie amžinybės, susitikau su savo tėčiu, kuris kitoj dimensijoje jau 13 m. (teko patirti daug kelionių, tripais vadinamų, per kuriuos vyko daug dalykų).

⪢ Padėjo sudėlioti planus, išvalyti mintis, atrasti minčių aiškumą (vis susidūriu su planavimo problema, nes labai daug turiu idėjų, daug minčių).

⪢ Sustiprinti ryšį su Sielos vedliais (būtent per rebefingą pamačiau ir pajaučiau labiau Sielos vedlius, ir sukūriau stipresnį ryšį su jais).

⪢ Pamatyti praeitus gyvenimus ir to pasekoje suprasti labiau davo dovanas ir karminius mazgus (rengiau moterų ratus praeituose gyvenimuose, ir dar daug visko…)

⪢ Dar plačiau pažvelgti į savo gyvenimą, ir susikurti (ir priimti) geresnę savęs ir ateities versiją (pamačiau savo potencialą, ateities versijas).

Rebefingas man padėjo prisijaukinti ramybę, labiau priimti ir paleisti, atėjo minčių aiškumas, tvirtesnis stovėjimas SAVY, ir at šios ŽEMĖS. Rebefingas įrankis, kuris man padeda vystyti mano duotybes, pradėjus kvėpuoti paryškėjo mano visi pojūčiai, vizijos, kiti jutimai. Kvėpavimo pratimai ir rebefingas man padėjo praeiti pro labai sunkų etapą gyvenime kai buvo daug šoko ir streso, netekčių.

Rebefingas tai gijimas, LAISVĖ, sąmonės plėtra. Tai tikrojo savęs pažinimas.

Įkvepiam Meilės labiau!

Vedu individualias rebefingo sesijas!

Apie tai skaityk daugiau čia: Individuali rebefingo sesija 

Flow In Glow | Žydrūnė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: