Sielos evoliucija. Baimė

Pasak daugelio dvasinių mokytojų, visi žmonės iš tikrųjų yra dvasinės būtybės žmogaus kelionėje. Mes persikūnijame kaip žmonės, kad evoliucionuotume kaip Sielos. Mūsų pagrindinis tikslas yra tapti visiškai sąmoninga ir gebančia kaip unikalios individualios „visa tai, kas yra“ išraiška. Tai ilga kelionė, bet tai gerai, nes Siela yra amžina.

Sielos kelionė iš tikrųjų yra evoliucijos procesas. Tai reiškia, kad auga sąmonė, tolygiai progresuodama per skirtingus sąmonės lygius ar stadijas. Kaip mes augame sąmonėje? Priimant sudėtingas patirtis fizine forma. Tai verčia mus priimti svarbius „sielos ieškojimo“ sprendimus ir ragina mus atrasti savo vidinius išteklius.

Kalbant apie dvasinį pabudimą, kiekvieno žmogaus kelias yra labai individualus. Tačiau dvasinių kelionių metu patiriame panašių „dvasinių gairių“ ir visų pirma turime vieną bendrą vardiklį: MEILĘ. Dvasinė kelionė dažnai prasideda tada, kai žmogus yra pasirengęs priimti kaip tiesą daugialypę tikrovę, iš kurios kyla mūsų Sielos. Turėdami šį aukštesnį supratimą, žmonės pradeda šią kelionę, norėdami atskleisti sluoksnį po kito, prisimindami tikrąją prigimtį to, kas esame, iš kur esame kilę ir kodėl esame čia.

Beveik visi, einantys dvasiniu keliu, patiria tam tikros formos baimę. Iš pradžių galime bijoti, ką šeima ir draugai galvos apie mūsų dvasinius pomėgius. Mes galime bijoti savo mokytojo, mokymų ar tam tikros praktikos. Vėliau gali kilti baimė prarasti bet kokį susidomėjimą pasaulietiškais reikalais, ar sužinoti apie save ką nors, ko nenorime žinoti. Mes taip pat galime bijoti tokių dalykų kaip mirtis ar net Dievas.

Kodėl mes bijome? Tai yra naujai mūsų sistemai, o kas nežinoma – iškelia baimę. Nežinomybės baimė yra pagrindinė problema, kurią turi dauguma žmonių. Nors ne visi mes bijome tos pačios rūšies baimių, atrodo, kad daugumai žmonių nežinoma patirtis atrodo kažkas baisaus. Daugeliui žmonių nežinomi kūno pojūčiai ir išgyvenimai gali sužadinti nežinomo baimę. Kiti žmonės ateities neapibrėžtumą laiko baisiu. Kai kurie žmonės mano, kad naujų santykių užmezgimas yra jų baimės dėl nežinomybės priežastis. Kitos baimės dėl nežinomo gali kilti dėl naujo darbo, ar paliekant darbą, paliekant santykius, vykstant į naują miestą, nežinant, kaip išspręsti problemą, ir dar dėl daug ko.

Kiekvieno žmogaus komforto zona yra skirtinga. Skirtinga gyvenimo patirtis, kultūriniai įsitikinimai, įsitikinimai apie šeimą, genetika ir kita įtaka nusako, kokia didžioji pasaulio dalis mums atrodo pažįstama, o kiek – nežinoma. Tai, kas pažįstama, mums yra saugu, ir kas yra nepažįstama ir nežinoma – tai nėra saugu.

Kai mes bijome tuomet įvyksta procesai – adrenalino liaukos padidina adrenalino išskyrimą, ir mūsų visa sistema tuomet būna pasiruošusi apsiginti nuo pavojaus, ar tariamo pavojaus, ar apsisaugoti nuo jo. Tai iškelia nervų sistemos aliarmą. Tuomet kvėpavimas trumpėja, šrdis plaka greičiau, gal ir skrandis įsitempia, galite prakaituoti. Mes turime stengtis aiškiai pamatyti ir paleisti įsitikinimus. Ego protas imsis teisintis, kodėl turėtume bijoti dalykų. Nežinomos sistemos baimė yra būdas išlikti fiziškai saugiam. Tai nėra skirta naudoti psichiniam ar emociniam saugumui. Tai roplių smegenys, ir jose imontuoti instinktai. Ir mes turime dirbti su savo įsitikinimais, emocijomis ir fizinėmis reakcijomis. Kai pavojus, ar tariamas pavojus dingsta tuomet sistema grįžta į savo ramią būseną. Baimė nėra bloga, ar nereikalinga. Tai mūsų išgyvenimo mechanizmas. Padeda išgyventi, išvengti netinkamos, klaidingos ar pavojingos situacijos. Tačiau problema iškyla, kai pavojus, ar dalykas, kuris sukėlė baimę, dingsta, tačiau baimė išlieka… Tai sukelia visa endokrininę sistemą, nervų sistemą būti aliarme, ir tuomet emocinis ir fizinis kūnai „naikina savo energiją“.

Žmogus pradeda gyventi baimėje, pavojuje, kai jo iš tikrųjų nėra… Visa nervų sistema tuomet seka tai, ką sukelia kiti impulsai, ir visa sistema pradeda… gyventi baime, pradeda padėti gyventi baimei. Žmogus pradeda tikėti, kad šis pasaulis tikrai yra pavojinga, nesaugi vieta, kur visada reikia būti budriam. Be to, pradeda veikti taip, kad „saugotų“ save ir išvengtų pavojaus, arba taip, kad nesukeltų pavojaus, jo manymu. Dėl baimės dažnai atsiranda izoliacija – nes žmogus jaučiasi saugiausias vienas, ar pasislėpęs nuo žmonių ir situacijų, kurios atneštų potencialiai pavojingas situacijas ir nesaugumo jausmą.

Baimė sustabdo energiją. Baimė neleidžia laisvai tekėti energijai.

Energijos blokai sukuriami taip, kad emocijos, kartu su energija, kurią ji gabena, liko užblokuotos ir nebaigė savo kelio. Šiuo atveju tai yra baimė, kad mes „sustingome“ kad jos nejausti. Ir kartu užšaldėme ir mūsų gyvybės jėgą. Vienintelis būdas prikelti tą gyvenimą mumyse yra įveikti baimę ir leisti jai išsilaisvinti per kūną ir užbaigti savo trajektoriją.

Kuo daugiau galėsite atsipalaiduoti į naujus pojūčius ir naujus potyrius, tuo labiau galėsite išskaidyti nežinomybės baimę ir pereiti prie konkrečios problemos. Nežinomybės baimė gali būti ir pagrindinė, ir maskuojanti problema – slepianti kitas problemas.

PATARIMAI

1. Priimkite baimę, jos neneikite, nuo jos nebėkite. Klauskite savęs: Ko aš iš tikrųjų bijau? Ar grėsmė reali? Ar tai mano įsitikinimai ar aplinkos poveikis?  Kada paskutinį kartą pajutau šią baimę? Ar galėsiu elgtis šioje situacijoje kitaip, nei paskutinį kartą pajutau šią specifinę baimę?

2. Mokykitės sąmoningo kvėpavimo. Kvėpavimas yra galingas. Jūs tikrai galite išgydyti protą, kad jis visą laiką nepatektų į nežinomo baimę. Tačiau kartais tiesiog kyla nežinomybės baimė. Tai tiesiog įvyksta. Galbūt kai kuri sena jutiminė programa jūsų kūne jaučia energijos sujudimą ir tai veda jus į padidėjusį baimės lygį. Nepriklausomai nuo priežasties, jūsų kvėpavimas yra būdas sulėtinti ir nuraminti savo biologinę sistemą. Tai būdas išeiti iš šios suaktyvintos ir sujaudintos erdvės ir grįžti į ramesnę vietą jūsų viduje. Tai darydami jūs įgysite didesnį savarankiškumo jausmą savo vidinėje erdvėje.

Daugelis žmonių kasdieniniame gyvenime galvoja apie kvėpavimą labai retai, o kai mus apsupa baimė dėl nežinomybės ar dar kažko, mes linkę visiškai pamiršti kvėpavimą. Kai mokate „protingai“ kvėpuoti su baimėmis, baimės laikas sutrumpėja arba ji visai nepasirodo. Dalis jūsų proto greičiau prisimena, kad, kai esate streso būsenoje, turite kvėpuoti. Priartėjus prie pradinės baimės vietos, jūs iš tikrųjų suprantate, kada „įsijungs“ biologinis jungiklis. Jūs iš tikrųjų galite sustabdyti baimę, kol ji neprasidėjo. Tai įdomi patirtis. Tarsi ta elektra kažkur smegenyse pradeda kilti, bet dabar jūs ją identifikuojate, kvėpuojate prieš „įsijungiant“ baimei ir tada nieko neįvyksta.

3. Paverskite baimę į užuojautą. Kai tik kyla baimė, pagalvokite, kad tam tikru savo gyvenimo momentu visi kenčia nuo baimės. Todėl baimė, kurią šiuo metu jaučiate, nėra griežtai asmeniška. Tiesą sakant, tai yra kažkas, kuo jūs dalinatės su visomis jautriomis būtybėmis. Atverkite savo Širdį šiai baimei ir būkite dėkingi už galimybę giliai pajusti tai, ką patiria ir kiti. Būkite dėkingi už tai, kad jaučiate. Tada, kaip jūs pats, norite būti be baimės, pripažinkite, kad to nori ir visos būtybės. Nuoširdžiai palinkėkite  kad ir jie būtų išlaisvinti iš šios kančios formos.

Kuo daugiau atversite savo Širdį baimei ir jos sukeliamoms kančioms, tuo daugiau pastebėsite, kad atsitiks kažkas nepaprasto. Ta pati energija, pasireiškianti kaip baimė, virsta giliu Meilės ir užuojautos jausmu visoms būtybėms per visą kosmosą.

4. Priimkite, kad baimė gali būti jūsų sąjunginingas. Mes esame tokie pasirengę galvoti apie baimę kaip priešą, kad tai gali pasirodyti gana keista. Kaip baimė galėjo būti sąjungininkė? Tiesą sakant, jei jūs kada nors esate susidūręs su gyvybei pavojinga krize – skubia medicinine pagalba, stichine nelaime ar kažkokia nelaime – jūs jau turite tam tikrą patirtį. Iš pradžių adrenalinas pakyla, jūsų Širdies ritmas pakyla irgi, tuomet kūną užplūsta energija, protas tampa ypač budrus ir aiškus. Visos pašalinės mintys dingsta, ir jūs sugebate visą dėmesį sutelkti į atliekamas užduotis. Laikas sulėtėja ir jūs galite padaryti viską, ką reikia padaryti labai ramiai ir efektyviai. Panašu, tarsi kažkokia Dieviškoji jėga perėmė jūsų gyvenimą ir vadovauja jūsų veiksmams.

Atkreipkite dėmesį, kad tai, kas sukėlė šią nepaprastą būseną, yra ta, kad baimės intensyvumas laikinai „užmušė“ visą jūsų ego jausmą. Kai dėmesys visiškai neiškreiptas, jis natūraliai grįžta į savo Šaltinį, į Sąmonę, į save. Šiuo metu viskas, ko jums reikia yra pripažinti, kad ši sąmonė yra tai, kas jūs esate iš tikrųjų.

Daugelis iš jūsų pastebėjote, kaip baimės ir gilūs klausimai pastūmėjo jus į dvasinį kelią, o kai kuriems iš jūsų šis postūmis buvo naudingas. Įvyksta magija kai leidžiate sau būti ramiai smalsiu dėl savo baimių.

74610051_831302253953633_3957528603364687872_n.jpg

Įsileiskite baimes arčiau Širdies, priimkite, būkite smalsūs, ir jos transformuosis, tuomet suprasite, kad pasirinkote ne baimę, o MEILĘ, ir suprasite, kad esate ALCHEMIKAS.

Namaste ~

Flow In Glow | Žydrūnė

One thought on “Sielos evoliucija. Baimė”

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: