Elektrinė širdis

Šis įrašas ilgas, labai atviras ir daugialypis. Kviečiu pasiimti atviras mintis ir atvirą Širdį skaitant.

Nuo sausio mėnesio vedu individualias pamokas, mano šis kelias išryškėjo sekant savo intuiciją ir Širdies balsą. Visai neseniai išėjau iš darbo, kad įgyvendinčiau savo planus, svajones, kad daugiau mokyčiausi ir plėsčiau savo, kaip mokytojos veiklą. Tačiau jaučiausi užblokuota, nors ir žinojau ko bijojau ir ko bijau, vistiek mano visas kūnas priešinosi, jaučiau, kad jis pasiduoda baimei, kai mintys pulsuoja baime tuomet yra duodamas signalas kūnui, išsiskiria adrenalinas, gyvybinė energija tarsi sustingsta, pasiduoda baimei, ir visas organizmas tuomet veikia baimei… Jeigu tam priešinsiesi tai sukels dar blogesnius simptomus. Tokiu atveju reikia nerti giliau, ir ieškoti baimės gilesnių priežasčių.

Na, kaip bebūtų įdomu suprasti viską kas man vyksta, tai nėra lengva. Jaučiausi kaip Alisa iš Stebuklų šalies, nežinanti ar gerti gėrimą ir sumažėti ar gerti gėrimą ir padidėti, ar bėgti iš urvo, ar pradėti verkti. Na, verkiau, leidau sau valytis, …ar žinojai, kad kai priverkiau į kavą, įkrito ašara, tai išgėriau kartu su kava savo DNR? Ir per visą gyvenimą žmogus gali išverkti 64 litrus ašarų? Šis įrašas nepasidarys  „įdomu žinoti“, juk mes ne apie tai – reikėjo man iškelti labiau visas emocijas ir baimes į paviršių. Aš tai žinojau, bet kai esi užstrigęs, na, esi užstrigęs. Rašytojo blokas, nemiga, apetito netekimas, žinoma ir dėl to atsiradęs nuovargis, mieguistumas, motyvacijos nulis…

Aš dirbu su terapiniu rašymu, vizualizacijomis, afirmacijomis, Taro ir orakulo kortomis, tai dalykai labiausiai padėję mano kelionėje, ir jie veikia! Tad puikiai žinojau, kad man reikia viską išrašyti, gal į ryškenį burbulą įlysti… Bet šį kartą jaučiau, kad tai nepadės, man reikia kažko… kitaip.

Kad labiau suprastum mane, tai aš nuo lapkričio mėnesio, kai gavau Taro kortas, suvokiau labiau kas esu sau kitų akyse, pirmą kortą ištraukus – kad save laikau kvailiu. Kad aš pamišusi, aš nenormali, aš per jautri, manęs niekas nesupranta, aš keistai veikiu, aš kvailys… Suvokiau gerai, kokios mano mintys, ties tuo dirbau ilgą laiką, o dar tuo metu dirbau ir su kitais savo šešėliais, tad tai buvo vienas iš minčių blokų, limituojančių įsitikinimų, saulės rezginio, širdies ir gerklės kamščių pavyzdys jums. O ir stipriai kabojo virš manęs kitų įstrigę žodžiai, kad esu per jautri, juk šiuose laikuose yra įsitvirtinęs manymas, kad būti jautriam – tai yra blogai, turi būti kovotojas, stiprus, atšiaurus, einantis griaunantis savo sunkumus. Turi turėti Liūto drąsą, Avino energiją, Dvynių kalbėjimo gebėjimus, Šaulio stiprias moralinės normas ir atvirumą, Vandenio inovatyvumą ir Svarstyklių gerą skonį. Tačiau pamirštame, kad turime ir kitus zodiako ženklus, o ir mes – daugialypiai – mes esame tiesiog… visokie.

Vykstant didelių energijų pokyčiams manyje nuo balandžio mėnesio priėmiau dar labiau, kad esu kūrėjas, o ne joks gi kvailys, o jeigu ir kvailys, tai tas kuris bėga ir gėlytes mėto ir džiaugiasi gyvenimu, bet ir šituo atveju tas kvailys ne kvailys, o magas…

Labai svarbu, kad mokytojas, ar žmogus, kuris atiduoda daug savęs savo veikloje rastų įrankių, metodų, praktikų, per kurias galėtų išlaisinti susikaupusias energijas, emocijas ar tiesiog atsipalaiduotų labiau. Apie tai ilgai galvojau, bet vis nerasdavau nieko, kas mane sudomintų.

Dalyvavau EFT (Emotional Freedom Technique) – Emocinės Laisvės Technikos seminare  „Kaip išsilaisvinti iš ribojančių įsitikinimų naudojant EFT“. Tai technika angliškai  „tapping“ vadinama – arba lietuviškai  „tapingas“. Aš nežinojau, kodėl aš galėčiau pradėti  „tapinti“, bet akivaizdu buvo, kad esu užstrigusi, ir kadangi žinojau kaip veikia baimė ir kokia ji, tapinau dėl užstrigimo. Suvokiau, kad kažkas yra pasislėpę viduje, turėjau iškelti, nors kūnas priešinosi…

Užsimerkiau su intencija suvokti kaip jaučiasi ir kokio pavidalo ir spalvos tas užstrigimas mano kūne. Tai praktikuoju ir pati, ir kitus mokau, kadangi dirbu su vizualizacijomis, dirbant su čakrų sistema tai labai padeda… Pamačiau toje vietoje, kur saulės rezginys ir šiek tiek širdies, juodą kampuotą metalinį plėmą. Jame maišėsi mėlyna su rožine, ir tąsėsi kaip snargliai juodi dryžiai. Prisiminiau, kad tai labai panašu prieš tris metus patirtą pirmą ryškų matymą – tuomet buvo įvykęs didelis nesusikalbėjimas su brangiu žmogumi, jaučiausi įskaudinta, nesuprasta, neišgirsta. Tas žmogus buvo kitame kambaryje, ir jaučiau, kad ta pykčio energija, kampuota, metalinė, sunki, tarsi gergždėdama vinguriavo, ir kiekvienas tos figūros kampas pasisukdamas aštriu kampu vis sukeldavo bangą manyje, kuri dūrė į širdį… Aš suvokiau, kad nors ir dirbau ties tuo skauduliu, dar ne iki galo buvau paleidusi jo.

Ir tapingas veikia!

Kartais emocijos iškyla, kurias mes ignoruojame, kad mes jas priimtum su nauju aiškumu, su nauju požiūriu ar atrastume naują būdą su savimi dirbti, kalbėtis ar tiesiog integruoti savo energijas ar kūrybiškumą.

Suprantu, kad mes nenorime grįžti prie skaudžių įvykių, ir kad tai nekelia nuotaikos, tačiau grįžimas į praeities skaudžius įvykius su naujomis akimis pakeičia mūsų gyvenimą. Ir aš žinau, kad tie grįžimai kartais reikalauja kitų pagalbos, nebijokime jos ieškoti ir ką priimti.

Kartais tikrai sunku užčiuopti, kad esi kažką paslėpęs net nuo savęs, tai vyksta nesąmoningai. Kartais sunku ir ego pamesti, nes  „aš pats susitvarkysiu“. Tačiau nebijokite eiti ir domėtis praktikomis, būkite smalsūs, nepamirškite, kad mes visi nors ir esame multidimensiniai padarai ir patiriame žmogiškąjį gyvenimą, mes esame tos būtybės, kurios išjaučia ta gyvenimą per save, nebijokime jausti. Nebijokite atmerkti plačiau akių, stebėkite save iš šono. Nebūkite tos pasakos vaikščiojančios, kurios pasiduoda lemties posūkiams, būkite tie mitai, kurie pakelia virš visų mūsų dienų rūpesčių, mūsų minčių verpetų, pakelia ten, kur Meilė. Kartais dar pagaunu, kad juokingai skamba, Meilė, Meilė, ką ta Meilė ane? Kas ja tiki, kas tiki magija, juk pasaulis žiaurus, žmonės žiaurūs, tačiau…

Atsisėk, įkėpk giliau, ir padėk ranką ant krūtinės, jauti, plaka? Neleisk jai plakti skausmo ar pykčio rimtu, neleisk jai plakti vien tik liūdesyje ar širdgėloje, Tu gali pasirinkti pradėti gyti. Šoliuok ieškoti kitų žmonių, vietų, knygų, kurios įkvepia pokyčiams. Mes nesame akmeniniai, ir turime pripažinti kartais sau, kad… jaučiame. O kartais jaučiame labai daug.

O aš bijojau, kad pranyks visi sapnai, kad nebejausiu, o užstrigimo būsenoje būtent taip ir būna – nieko, jokių vizijų, jokios intuicijos, jokių sapnų, tik retkarčiais išlenda sinchronizacijos tokios nulėpusios, apsivėmusios… Giliai gi žinojau, kad tik darydama veiksmus ir judėdama tolyn veiksiu taip kaip veikiu, nes atsibudau gi į save, nebegaliu užmigti…

Užmiegu tik į sapnus, jie atneša man įkvėpimą, naujas perspektyvas, pakylėja, pabaksnoja į tai, su kuo reikia dirbti labiau. Sapnanau nuostabų saulėlydį, atrodo tokio net nesu mačius realybėje, tik sapnuose. Dangus ryškiai rožiniai raudonas su oranžiniais dryžiais. Aš stoviu, ir geriu tą visa vaizdą į save. Matau daug medžių ir ryškiai rožinėmis smulkiomis gėlėmis, jos žiba, žaižaruoja, pulsuoja. Jaučiu, kad sapnuoju, jaučiu šiltą vėją, kuris man kutena skruostus, užuodžiu gėlių kvapą, kuris vinguriuodamas per šnerves kutena man širdį savo minkšta vibracija. Matau tolumoje vaikščiojančias kelias raganas, su tomis juokingomis smailėjančiomis kepurėmis, ir juodomis suknelėmis iki žemės. Aš prieinu arčiau ir pamatau samanų pievą, paliečiu koja ir ji pusiau susmenga. Matau pentagramą samonose, o virš jos vielos susiraizgiusios, irgi pentagramos formos, ir kai dedu koją į vidų tos vielos pranyksta ir samanos pradeda šildyt man koją, jaučiu elektros impulsus, ir matau, kaip samanos toje vietoje pradeda keisti spalvą, toje vietoje ryškėja rožinė spalva. Aš padarau taip kelis kartus, jaučiu virpulį kūne, ir vaikišką smalsumą.

Sapnuoju tokius ir ryškesnius sapnus jau 12 metų, ir mane vistiek jie nustebina savo simbolių, spalvų ir potyrių palete. Suprantu, kad tas saulėlydis tai kažko užsibaigimas, tai pabaiga. Saulė leidžiasi, parodydama, kad pasibaigė diena, bet tuo pačiu metu neša žinutę, kad artėja nauja pradžia – naktis. Ir koją dedu į samanas tai dešinę – tai vyriškoji energija, tai veiksmai. Tai nuo dešinės kojos prasidėjo tos gyvatės, gyvybinės energijos, kundalini dar vadinamos, kelionė į mane, per mane, prieš 3 metus. Ta energija kilo ir atvėrė visas čakras ir sprogo akinama šviesa, besąlygine Meile vadinama, arba nušvitimu. Raganos sapne savo buvimu nurodo, kad turėčiau labiau pažinti tą raganą savy. Ir kad atėjo laikas susidurti su savo baimėmis ir nubrėžti griežtesnes ribas.

Jaučiau pastaruoju metu, kad širdis tarsi slepiasi, kažko bijo, o rožinė spalva irgi asocijuojasi su Meile, besąlygine Meile ir… visa tai susiję su 8 ir 9 čakromis.

Buvau sąmoningo kvėpavimo sesijoje. Ėjau smalsumo vedama, o ir sunku užmigti, tad perskaičius, kad padeda įveikti nemigą iškart užsiregistravau.

Atsiguliau į sieną ir virš manęs kabėjo laikrodis, sustojęs, rodė 11 val. Pradėjome kvėpuoti giliau… Visai neilgai trukus man pradėjo tirpti kojos, plaštakos. Jaučiau kaip kyla banga iš manęs, nuo jos pradėjo kaisti nugara, jaučiau kaip per nugarą pradeda tekėti prakaitas, jaučiau, kad degu. Jaučiausi taip, tarsi mane būtų įmetę į mano sapną ant tų elektrinių samanų. Jaučiau, kaip veidą pradeda prausti ašaros ir aš… įsinorėjau varškėčių. Pieno nevartoju jau porą metų, tokiam pasirinkimui įtaką padarė pats kūnas, nusprendęs nebetoleruoti laktozės. Tačiau kartu pakilus sąmoningumo lygiui suvokiau, kad tai karvės kūno skysčiai, kurių galiu ir pasirinkti nevartoti…  „Na, reikės pasidaryti tofvarškėčių“, pagalvojau ir pajaučiau kaip mano kojos nutirpo iki šlaunų viršaus,  „juokingai rimtas tas gyvenimas, guliu, nes noriu įkvėpti naujo gyvenimo, o galvoju apie maistą“. Jaučiausi, tarsi Visata daro paskutinį egzorcizmą man, panašiai jaučiausi per dvasinio atsibudimo juodąją naktį – kai naktimis lankė košmarai, haliucinacijos, kai kūnas degė ir vibravo norėdamas atsikratyti senų programų, norėdamas išdeginti viską, kas man netiko ir man kenkė. Atsikeldavau visa šlapia nuo prakaito. Tuo metu tai buvo pradinis egzorcizmas, ir negalėjau nieko suvaldyti. O dabar gulėdama ir kvėpuodama suvokiau, kad aš esu galioje, aš valdau savo kūną, aš tai pati jam sukėliau, ir galiu liautis kada taip nuspręsiu. Įėjęs didesnis kiekis oro tarsi pravalė mano kanalus ir leido pasišalinti visiems likusiems kamščiams. Ir aš atmerkus akis įsinorėjau aviečių… Užliejo kikenimo banga, išėjau pavargusi, bet prašviesėjusi, ir kikenu viduje dar ir dabar, nors sesija buvo prieš keturias dienas.

Jaučiuosi dabar kaip tas išprotėjęs genijus, kuris laikė save kvailiu ir pamišusiu pezėtoju, bet dabar jis jaučia rožinę elektrinę energiją savy, kuri šiuo metu vyrauja ir kolektyviškai. Esu labai geras pavyzdys, integracijos pavyzdys, kaip mano vidiniai pokyčiai derėjo per šiuos metus su išoriniais planetiniais, kosminiais pasikeitimais. Vistik nors mano dvasinis atsibudimas pakėlė mane naujam gyvenimui, mano fizinis kūnas ir fizinis pasaulis negalėjo iškarti taip nerti į tą nežinomą vandenyną, mintys nespėjo paskui sielą, tad ši integracijos stovykla Žemėje, vaikščiojant pirmyn atgal per vaivorykštės tiltą, daužant dar galvą kartais į ją, truko trejus metus.

Ir aš esu kaip tas vaivorykštės tiltas, kuris jungia 3 D – mūsų realybę fiziniame lygmenyje su 5 D – mūsų realybę, kuri yra gyvenimas iš Širdies, aukštesnės vibracijos. Į 5 D nepakliūsi vien tik keldamas savo vibraciją, 4 D tai tamsos tyrinėjimas, tai tarpinė stotelė, Tu negali įžengti į 5 D, jeigu turi dar limituojančių tiesų, blokų. 4 D tai egzorcizmas, tai vaivorykštes tiltas. Ir jis man labiausiai patinka, nes leidžia man būti visose dimensijose, ir leidžia atnešti Širdies lopinėlį ant Žemės ir jį integruoti, kad galėtume sakyti, kad mes ne vien esame 5 D, o mes čia, ant Žemės, su Meile rankose.

Aš noriu būti padrąsintoja, noriu būti ta, kuri provuokuoja mąstymo pokyčius, galbūt dėl to atrodau kartais per grubi, nes išdrįstu tiesą sakyti be pagražinimų. Mano tiesa nebūtinai yra Tavo tiesa, tačiau kai kalbu, tikrai gali atrodyti, kad mano tiesa yra visuotinė. Žmones tai gali supykdyti, kurie nėra atviro proto, ir nesupranta, kad yra daugiau realybių, daugiau perspektyvų, ir kad kalbėdama nurodau tik vieną iš galimų perspektyvų – savo.

Esu ta, kuri žiūri plačiai, kuri plačiai atmerkusi akis į daugybę dimensijų ir perspektyvų. Vadinu save intuityvia sielos mokytoja,  nes visada sekiau Širdies keliu, nors to kartais ir nesuvokiau sąmoningai prieš dvasinį atsibudimą. Per Širdį kalba Siela. Stiprinau savąjį centrą, tai 8 čakra, tai dvasinė branda, ji yra tarp saulės rezginio čakros ir širdies čakros. Ši čakra tarnauja kaip Dieviškosios apraiškos ir kūrybos pasireiškimas. Padeda nukreipti energiją ir stimuliuoja viso kūno energijos sistemą. Padeda išreikšti save. Tai skatina įsitvirtinti visuomenėje į širdies areną, kad visi mūsų kūriniai spindėtų iš mūsų širdies, kad galėtumėte eiti savo keliu, darbu, gyvenimo misija, kuri atitinka širdies čakrą.

Sekdama Širdies keliu ir darydama savo praktikas ir ritualus, verdama savo Širdį vis labiau sukėliau savyje sprogimą, ir po to kai pasidariau tatuiruotę kuri tarsi sujungia saulės rezginio čakrą su širdies, ir mano matymu su gerklės čakromis tuomet prabudo 9 čakra – tai multidimensiniai aspektai, tai ir mediatorius tarp širdies ir gerklės čakrų – tai padeda kalbėti iš širdies, iš mūsų centro. Padeda suprasti žodinį sielos bendravimą.

Kalbėjimas atvirai kartais žmonės gąsdina. Tos tiesos, tos perspektyvos, kurios pasirąžydamos stojasi nuo dulkėto paviršiaus, pasipurto, ir laikydamos tvirtai savo emocijas ir Širdį kalba tvirtai tai, kas jai atrodo teisinga iš Širdies.

Mes visi augame ir mokomės, mūsų pamokos nors ir skirtingos, mes visi galime gyventi iš Širdies. Tu nesi per jautrus, Tu esi jautrus, galbūt empatas, ir tai yra didžiulė dovana. Tu nesi kvailys, Tu esi kūrėjas, kuris turi magiją savo kauluose, ir Tau reikia praktikų, kad išmoktum ja naudotis. Tu nesi sužalotas nepataisomai, Tu gali išgyti, Tu esi pats sau vaistas. Tu nesi Tavo patirtys, Tavo mintys, Tu esi kur kas daugiau. Ir Tavo jautrumas susijungęs su kovotojo dvasia sukuria Tave kaip stiprų Žemės karį, kuris neša Meilę, neša sąmoningumą ir tegu visi juokiasi, tačiau prisimink – kaip Tu elgiesi su savimi ir su kitais tai Tavo karma, kaip elgiasi su Tavimi – tai jų. Neleisk, kad kitų žodžiai nubrėžtų ribas Tavy, prieš save.

O aš esu Flow in Glow, žodžių junginys nugulęs iš mano Aukštesniojo Aš, su suvokimu kad tai mano didžiausia pamoka ir mano didžiausia palaima – plaukti savo žerėjime, savo šviesoje, stovėti savo galioje, bet taip, kad tai būtų nepriverstinis dalykas, o eitų iš vidaus, tai lengvas kritimas į vandenyno bangą, tai dvasios pajautimas ir susiliejimas su savo mintimis, kūnu ir siela, ir pajautimas, kad Tu esi kur kas daugiau, ir Tu gali daug daugiau negu Tau atrodo.

Elektriniai impulsai kutena mano koją, ir aš bėgu į savo likimą, nes esu ragana, esu kūrėja, aš esu mokytoja, aš esu mokinė, aš esu rašytoja, esu viskas, kuo norėjau būti. Ir šiandien įkvėpus labiau, jaučiuosi labiau savimi kaip niekad.

Aš žinau, kad net maži pokyčiai prasideda nuo mažų žingsnelių, ir kartais tai reikalauja laiko. O ir svarbiausia – pradėti. Aš žinau, kad ši žinutė, šis savotiškas kitoks pasikalbėjimas su savimi, kažką kažkada pasieks pačiu laiku. Nes rašau Tau – jautriam, sukrėstam, pokyčių norinčiam, smalsiam ar tam, kuris nesupranta kas vyksta šiuo metu, ir tam, kuris patyrė keistų mistinių išgyvenimų – mes visi viename laive, tik mūsų skirtingi potyriai ir mąstymas, bei „veikimas“. Žmonės vaikšto savo induode, kūnuose, ir taip mažai mato, kaip jų energija veikia kitus, ką jie pastebės, jeigu patys savo energijos nejaučia. Ir kad nesuprastumėte manęs neteisingai, turiu pasakyti – aš matau daug realyvbių, aš matau daug tiesų, mano vienintelė visuotinė tiesa – Meilė, o visa kita priklauso nuo mūsų „veikimo“. O ir pati 27 metus buvau šiek tiek robotas, nemokantis emocijų reikšti, nesuprantantis, kad Meilė visų pirmiausia turi kilti iš vidaus – sau. Aš nesu ta, kuris teisia, aš nesu ta, kuris vertina, aš esu čia, kad susitiktumeme ten, kur esi Tu.

Jeigu reikia pagalbos ar patarimo, ar nori pakalbėti, padiskutuoti – parašyk man. O aš parašiau ir neriu iš urvo į kitą urvą, į tą, kur namai, ir neturiu nei sumažėti, nei padidėti, man užtenka tiesiog būti… Pasirink šiandien sustoti, įsiklausyk į save, Tu gali nustebti ką gali išgirsti…

Šiandien Pilnatis Vandenio ženkle, tai elektrinė meilė, tai viską pakeičianti Meilė. Pajausi tai, jeigu tik leisi sau griūti į tas samanas, ar į tą vandenyną, kas iš pirmo žvilgsnio gąsdina, tačiau tik žengus žingsnį, tik panėrus suprasi – kad tai didžiausia laisvė, kurią tik buvai patyręs. Ant Tavo širdies, tos rožinės gėlės prasiskleidusios, pasirodys ašaros, bet šįkart jos bus kitokios, viską nuplaunančios, lengvos, išlaisvinančios, jausmus ir spalvas paryškinančios .

Gražios dienos! Tegu čakros veriasi laisvai!

Su Meile ~

Flow In Glow | Žydrūnė

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: