Vaivorykštė

Kažkas man pasiūlė surasti aukso puodą vaivorykštės pabaigoje, ir aš pasakiau, kad tai kvaila… nes vaivorykštės man buvo gana.

Try to be a rainbow in someone’s cloud to find a pot of gold.  -Dr. Maya Angelou

O jei „vaivorykštė“ iš tikrųjų yra atlygis dėl audros, bet kokios audros, tiek tiesiogine, tiek simboline prasme? Ir iš tiesų, jei tai būtų atlygis, tada būtų galima sakyti, kad vaivorykštė yra simbolis, kuris buvo sukurtas, kad reikštų audros pabaigą ir kažko gražaus pradžią. Valymasis lietumi, tada kažko naujo sukūrimas – naujos kelionės, naujos perspektyvos, naujos vilties dėl daugelio dalykų mūsų gyvenime pradžia. Kaip tave verčia jaustis tai, kad vaivorykštė yra atlygis už audras? Aš – atkreipiu dėmesį į „vaivorykštes“ savo gyvenime, kad galiu jas matyti – laikau palaiminimu. Mano nuomone, pagal savo garsią citatą Dr. Angelou reiškė norą būti tarsi kažkieno šviesa kažkieno tamsoje. „Meilė išlaisvina“ , – sako Dr. Angelou, – tai išlaisvina jus nuo bet kokios agonijos ar situacijos, su kuria susidūrėte.

Mylimasis negali būti pasirinktas iš veganiško ar steikų meniu. Salotų bliude irgi jos gali nerast – bet meilė gali tas salotas atnešt… Mylimasis turi būti pasirinktas iš sielos troškimo. Meilė, kuri paliečia tavo sielą, parodys tau pasaulį, kuris galvojai, kad neegzistuoja, ir parodys tau tokią tavo pusę, kuri tik tikėjaisi, kad egzistuoja. Sielų Meilė pastatys tave ant uolos prieš šuolį be parašiuto ir be apsaugų. Sielų Meilė stums tave į kraštą. Tu užmerksi akis ir imsies tokio žingsnio – žinodamas, kad kartais laisvasis kritimas yra labiausiai įkvepianti kelionės dalis. Tai yra nežinomas grožis, kuris egzistuoja, kai tu ištiesi savo rankas, nusileidi į nieką ir tiesiog sklendi per orą. Tu gali sudužti. Tau gali skaudėti. Gali jausti 2000 metų skausmą ir jausti šviežio kraujo skonį burnoje tarsi nukritęs snukiu į asfaltą nuo tos uolos….  Bet Sielų Meilė nežino kito kelio. Tokia Meilė taps tavo nuolatine malonumo ir baimės riba.

Tu surasi Sielų Meilę tam tikru momentu savo gyvenime, pačiu tinkamiausiu laiku. Ir kai galėsi atpažinti tokią Meilę, tu išsilaisvinsi. Ir kai atpažinsi – ji stovės prieš tave ir kvies tave arbatos ar pakiš salotų bliūdą, kai sėdėsi savo audroj, ir net vandens nenorėsi…
…tai buvo pirmas rytas kai pasijaučiau laisva. Saulė švietė užpildydama visus mano tarpus, ir saulė manyje švietė kaip niekad prieš tai. Vėjas glostydamas man viedą pasiemė visus mano sunkumus ir abejones. Jaučiausi kaip numetus 2000 metų naštą. Ir kai mano šypsena buvo didesnė už vandenyną, Tu paėmei mane už rankos, ir pagavai man vaivorykštę… Ir aš pajaučiau tūkstantį vaivorykščių viena ant kitos. Ir pradėjau žėrėti… Ir sprogau spalvomis, jaučiau kaip mano gyslomis pradeda tėkėt elektrinė, be priežasties, magiška, kartais nelogiška, žėrinti meilė ir spalvotos mintys ir idėjos pradėjo sproginėt.

Būk „vaivorykštė kažkieno debesyje“, ar netgi savo. Audros nesitęsia amžinai, vaivorykštės atsiras, ir kai jos atsiras – surask savo „vaivorykštėms“ savo prasmes savo gyvenime.

14141822_1228534497167197_4996141301618894244_nŽėrėkit, žiogeliai.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: