Kliedesiai

Arba motyvacija kūrėjams

Sako – pamiršk spalvas, palik savo fantazijų pasaulį. Gana beviltiškų sapaliojimų ir kliedesių, kurie nieko neatneš.

Sako – pamiršk rašyt, pamiršk kurti, nustok ieškoti.

Sako – nustok. Tai beviltiška. Kam tai atneš naudos? Kam visa tai?

Tai nustok apsikabinti, nustok keltis iš lovos, nustok pusryčiauti?  – sakau.

Na, pakelkite letenas tie, kurie išdrįs paneigti – jog skaitymas – tai vienas didžiausių ir naudingiausių malonumų. Sako, skaitymas nuo sielos nuvalo dulkes nuo kasdienybės, bet besidomėdami vien tik savo mėgstamais dalykais paskaitykit ir kitokią lteratūrą – mėgsti romanus? Paskaityk biografiją. Negali atitraukt akių ir per naktis skaitai apie istorinius įvykius ar pasaulio susikūrimą, ar verčiau skaitai surealistinius ir mistinius apsakymus, negu paimi knygą apie madą? O gal visai neskaitai? „Tai kam man čia skaityt“ – užduosi neva retorinį klausimą. „Kodėl ir kam tu čia skaitai tokias knygas?“ – tu juoksiesi iš manęs, o man knygos visada liks portalu į kitą pasaulį. O rašyti pasirinkau ne todėl, kad noriu pasipelnyti, bet nesakau, kad nesvajoju apie tai – koks beprotis nesvajoja gauti pinigus už savo beprotystę? Rašymų neplanuoju ir nesėdžiu ir mūzų nelaukiu. Rašymas mane pasirinko. Tai kam čia man skaityt? Nes –

Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime. Fransisas Beikonas

Tai kam aš nori būti naudingas su skaitymu ar rašymu? Sau.

Pažinsi labiau save – pažinti kitus. Jeigu mintyse piešiu save nerašančią ir neskaitančią – ne, tai neįmanoma, tai jau mano gyslose, tai mano kauluose, nesedėčiau ir nelaukčiau nosį krapštydama, kol atneš man kažkas kitokios rūšies įkvėpimus, ar kitokius talentus, numes ant durų kilimėlio prie įėjimo. Niekada nelaukiau, kad kažkas „įkristų į galvą“, ar „dėtų per padalkas“ – visada ieškojau. Nes įkvėpimas pagauna bedirbant, o ir mūzas „veža“ kai judi. Man besėdint ir klausant kitų nustok“ –  mintyse pradeda plaukt vaizdai kaip filmo juostoj sukarpytoj, kaip mėtau sąsiuvinius, kraunu knygas, vežu jas karučiu, panikuoju, tysiu, nešu, kraunu, rašau, skaitau, nes tai įkvepia judėti dar labiau.

 „Knygų tiek daug, laiko tiek mažai“ – pasakysi. O aš pasakysiu – „skaityk, ir neskubėk, visų pasaulio knygų neperskaitysi, bet nors trečdalį – gali?“

Tai kas gi būna žmogui, kuris turi lakią fantaziją, yra kūrėjas, ir viską pakiša po storu čiužiniu – „nustok gi“ – ar užkasa giliai po keliolika tūkstančių žvyro sluoksnių – jis atsistoja tada po medžiu, nes lyja, ir stebi lietaus lašus, ir muzikos takelis mintyse kaip iš seno Teksaso filmo – ir vėjui pakilus nusiridena beviltiškas „ką kiti mano“ dulkių kamuolys, bet neilgai trukus iššoksta žirnis, kaip princesei iš pasakos, iš po devynių čiužinių, pradeda kalt būgnai ir žirnis užauga iki dangaus kaip Džeko pupa… ir dar daugiau. Nes tai galinga jėga.

Atimkit iš manęs spalvas, ir pamatysit – kad sukursiu kitas. Nors ir liksiu stovėti baloj, „nes gi lyja, kokios dar spalvos, pažiūrėk per langą?“, žinau, kad  tave mokslas nuves nuo A iki Z, o mano fantazija nuves mane visur.

Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. A. Einšteinas

Ką labiausiai mėgsti daryti? Kas tave įkvepia? Ką darytum ir nepamestum už bet kokius pinigus? Tavo laimės žirnis ten – kur tavo siela pradeda žaižaruot. Nežinai? Tai kopk į savo kalną. O kopimas priklauso tik nuo Tavęs. Nesustok. Netgi jei tu būsi vienintelis savo kliedesių klausytojas – tai jau 1 gerbėjas.

hhhhhhh

Žėrėkit, žiogeliai.

 

 

 

 

 

 

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out /  Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out /  Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out /  Change )

Connecting to %s

%d bloggers like this: